Tokias išvadas pateikė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai, kurie liepos mėnesį Lietuvoje vykdė specialiąją ARTEMIS misiją. Jos metu konstatuota, kad giluminio atliekyno projektas vykdomas laikantis aplinkos ir visuomenės saugumo reikalavimų.
Palankūs vertinimai
ARTEMIS misijos ekspertai pagyrė Lietuvą už ankstyvą giluminio atliekyno programos rengimą ir įgyvendinimą, palankiai įvertino šalies iniciatyvą laiku pradėti vietos atrankos procesą, o taip pat aktyviai planuojamus tolesnius projekto etapus.
Ekspertai vertino giluminio atliekyno vietų parinkimo proceso, įskaitant terminus, tinkamumą. Taip pat buvo vertinama kiekvienam vietovės atrankos proceso etapui parengtų tyrimų metodika, kokybė ir turinys.
Ignalinos AE projektų valdymo departamento direktorius Dmitrij Ekateriničev sako, kad tarptautinių ekspertų palankus vertinimas leidžia sklandžiai tęsti tolesnius suplanuotus darbus ir siekti užsibrėžtų tikslų.
„Remdamiesi ekspertų išvadomis ir gerąja tarptautine praktika ketiname tobulinti giluminio atliekyno projekto valdymo procesus, stiprinti kompetencijas, didinti visuomenės įsitraukimą į projektą“, – teigia Ignalinos AE atstovas.
ARTEMIS misijos vertinimu, geologiniai, socialiniai ir ekonominiai bei saugos tyrimai pradiniame vietos parinkimo proceso etape sudaro tvirtą pagrindą tęsti darbus tolesniuose koncepcinio projektavimo etapuose.
Tuo pačiu ekspertai pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima procesą tobulinti, pavyzdžiui, Vyriausybė turėtų numatyti tarpinius etapus iki galutinio vietos parinkimo ir paskirstyti atsakomybę už šių sprendimų priėmimą.
Specialus statinys žemės gelmėse
Vadovaudamasi pasaulio branduolinės energetikos bendruomenės patirtimi, kitų šalių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo pavyzdžiais bei TATENA rekomendacijomis, Lietuva teisės aktuose įtvirtino, kad vienintelis tvarus panaudoto branduolinio kuro ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – jų dėjimas į giluminį atliekyną.
Šiuo metu panaudotas branduolinis kuras ir ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra padėtos į laikinąsias saugyklas, kurios suprojektuotos mažiausiai 50 metų tarnavimo laikotarpiui.
Pasibaigus saugyklų eksploatavimo terminui, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną.
Giluminis atliekynas – tai žemės gelmėse kelių šimtų metrų gylyje planuojamas įrengti inžinerinis statinys. Jis bus skirtas Ignalinos AE eksploatacijos metu susidariusioms ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms izoliuoti.
Įrengus giluminį atliekyną, aplinkos saugą užtikrins natūralūs gamtiniai barjerai – giliai slūgsančios uolienos, o taip pat papildomai įrengiami inžineriniai barjerai.
Vienintelis tvarus sprendimas
TATENA ir tarptautinė branduolinių šalių bendruomenė bendru sutarimu patvirtina, kad giluminis atliekynas kol kas yra vienintelė saugi ilgalaikė išeitis galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas.
Kaip vienas pagrindinių argumentų nurodoma, kad dėl natūralių ir dirbtinių inžinerinių barjerų atliekyno konstrukcija gali užtikrinti apsaugą nuo galimos radionuklidų sklaidos aplinkoje.
Be to, dėjimas į geologiniuose sluoksniuose esantį atliekyną yra techniškai įmanomas. Tai patvirtina kitų šalių atlikti eksperimentai rengiant atliekynų projektus, kurie visuotinai yra pripažinti kaip gerosios praktikos pavyzdžiai, siekiant galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas.
Pažangą padarė kelios šalys
JAV įsikūrusio Stimsono centro ekspertų vertinimu, įgyvendinant giluminių radioaktyviųjų atliekų atliekynų projektus, didžiausią pažangą yra padariusios penkios valstybės – Suomija, Švedija, Kanada, Šveicarija ir Prancūzija. Šios šalys jau pasirinko vietas tokiems atliekynams įrengti, atlieka reikiamus geologinius, inžinerinių barjerų ir konteinerių, jų medžiagų tyrimus, vykdo kitus parengiamuosius darbus. Minėtų valstybių patirtis rodo, kad giluminių atliekynų projektų pažanga priklauso nuo techninių kompetencijų ir gebėjimų valdyti sudėtingus projektus, vietos parinkimo ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo procese.
Remiantis tarptautine praktika, giluminio atliekyno įrengimo vieta priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, socialinių, aplinkosauginių, techninių ir kitų. Techniniu požiūriu svarbiausias veiksnys yra geologinė aplinka – formacija, kurioje atliekynas galėtų būti įrengtas. Pasaulinėje praktikoje kaip galimos giluminių atliekynų aplinkos dažniausiai svarstomos kristalinio pamato ir molingos uolienos.
Pažymėtina, kad geologinių formacijų savybėms skiriamas didžiausias dėmesys. Atrenkamos tik tos, kurios milijonus metų mažai pakito, jų savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios per ateinantį milijoną metų.
Kristalinio pamato uolienos, tokios kaip granitai, pasižymi geromis inžinerinėmis ir šiluminėmis savybėmis. Švedijos ir Suomijos vystoma atliekyno techninė koncepcija yra skirta būtent tokiai geologinei aplinkai.
Molingos uolienos pasižymi itin mažu laidumu vandeniui ir dujoms, tačiau sudėtingos inžineriniu požiūriu. Tokioje terpėje statomo atliekyno koncepcija yra vystoma Prancūzijoje ir Belgijoje.
Lietuvos geologijos tarnyba prieš du dešimtmečius yra atlikusi visos šalies teritorijos vertinimą, siekiant atlikti pirminę potencialių geologinių formacijų, tinkančių įrengti giluminį atliekyną, analizę. Buvo nustatyta, kad Lietuvos geologinė sandara tinkama įrengti giluminį atliekyną: kristalinio pamato, apatinio triaso bei apatinio kambro moliai bei permo evaporitai buvo identifikuotos kaip potencialios geologinės formacijos.
Atlikta išsami minėtų geologinių formacijų savybių analizė leidžia planuoti tolesnius tyrimus dėl potencialių vietų atrankos giluminiam atliekynui įrengti.
Planuojama, kad Lietuvoje giluminis atliekynas bus pradėtas eksploatuoti 2068-aisiais.
