Rugpjūčio pradžioje Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Jame numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį.
Nevyriausybinių organizacijų skaičiavimu, remiantis faktine kasmet nuo 2019 m. tvirtinta miškų kirtimų norma, ateinančiam penkmečiui pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42 proc., tai reiškia, kad per metus būtų leidžiama iškirsti iki 730 hektarų daugiau miškų plynojo kirtimo ekvivalentu.
Ministerija: pokytis leis užtikrinti tvarų ir subalansuotą medienos išteklių naudojimą
Aplinkos ministerija (AM) laikosi pozicijos, kad padidinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma 2024–2028 m. užtikrins tvarų ir subalansuotą medienos išteklių naudojimą valstybiniuose miškuose laikantis aplinkosaugos reikalavimų, taip pat leis išlaikyti nemažėjančias brandžių miškų atsargas ateities reikmėms.
AM Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė, kad per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.
Ministerijos duomenimis, vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. ha, kas rodo, jog kertama buvo gerokai mažiau nei priauga. Nemažėjantį brandžių miškų kiekį numatoma išlaikyti ir ateityje. Tai leis užtikrinti ir ateinančiam penkmečiui apskaičiuota bei siūloma pagrindinių miško kirtimų leistina apimtis – kirtimų norma.
Tokiai siūlomai valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinei normai pritarė Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba. Ministerijos siūlymą palaiko ir Valstybinių miškų urėdija (VMU).
„Per penkerius metus nuo praėjusios kirtimų normos Urėdija gavo keliasdešimt tūkstančių hektarų miškų. Iš jų mes tikimės ir biokuro, ir kitos žaliavos. Manome, kad teikiamas pasiūlymas jau yra pasvertas ir subalansuotas. Norime, kad tam būtų pritarta“, – Komiteto posėdyje sakė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
T. Tomilinas: prisiminkime ministro S. Gentvilo pažadą
Seimo narys T. Tomilinas, kurio iniciatyva trečiadienį ir buvo sušauktas Aplinkos komiteto posėdis miškų temai aptarti, teigia, kad jei bus padidinta miškų kirtimo norma, bus galima konstatuoti, jog trijų metų trukmės Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) rengimas buvo tik valdančiųjų rinkiminis triukas ir daugybė nevyriausybinių organizacijų buvo vedžiojamos už nosies.
„Taip, medieninės ekonomkos atstovų spaudimas yra stiprus, jam sunku atsilaikyti net opozicijai, tačiau pagaliau turime pasakyti, kad miškai Lietuvoje kertami per daug intensyviai ir politikai privalo parodyti valią juos labiau saugoti. Apie tai jie kalbėjo dar 2019–2020 metais“, – teigia T. Tomilinas.
Anot jo, įvairios miškų gynėjų organizacijos, bendruomenės iš viso būtų nedalyvavusios NMS rengimo procese, jei būtų žinojusios, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas, baigiantis jo kadencijai, ištrauks kažkokią Miškotvarkos mokslinę-techninę tarybą „iš kepurės“ ir kartu su ja be NMS dalyvių pagal pasenusią metodiką tvirtins naują miškų kirtimo normą. Ji, pasak politiko, faktiškai auga, nors pagal visą NMS logiką turėtų mažėti.
„Noriu priminti ministrui Gentvilui jo paties pažadą: nepaisant to, kaip pasibaigs NMS derybos, sukurti kitokį Miškų politikos patariamąjį organą, kuriame atsirtas vietos nuo medienos pramonės nepriklausomoms grupėms, mokslui ir gamtosaugininkams“, – primena T. Tomilinas.
Jis pabrėžia, kad Lietuvos aplinkos politikoje nėra svarbesnių temų nei miškai.
„Tokia jau mūsų visuomenė, ji nereaguoja taip jautriai net į klimato kaitos temas ar taršos skandalus. Miškai Lietuvoje yra vertybė, jų didesnei apsaugai privalo atsirasti politinė valia“, – apibendrina politikas.
L. Paškevičiūtė: Lietuvos miškininkystės politika turi būti kitokia
Aplinkosaugos koalicijos ir nevyriausybinės organizacijos „Girių spiečius“ narė Lina Paškeičiūtė teigia, kad planas didinti valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Anot jos, Tarybai, kuri teikė siūlymą didinti miškų kirtimo normą, daugiausia priklauso medienos pramonės interesus atstovaujančios institucijos.
„Deja, tenka pripažinti, kad Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija daugiau linkusios į nepertraukiamą medienos tiekimą, o Saugomų teritorijų tarnyba net nebuvo pakviesta nagrinėti miškų kirtimo normos klausimo. Ko gero, jeigu mes būtume buvę pakviesti, būtume klausę dėl metodikos – kodėl yra išlaikoma 2008 m. metodika, kurios bendras principas yra daugiau nei 80 proc. Lietuvos miškų kirsti pagal principą „pasodinau-užauginau-nukirtau“. Tokia javų lauko miškininkystė reiškia, kad brandus medynas tampa problema, nes jis nėra tinkamas medienai“, – įžvalgomis dalijasi L. Paškevičiūtė.
Ji primena, kad pagal savo 2020 m. programą Vyriausybė žadėjo skatinti gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, taip pat mažinti ūkinių kirtimų mastus saugomose teritorijose, didinti griežtai saugomų teritorijų plotus.
„Iš principo, jeigu Vyriausybės programa būtų įgyvendinama, normos skaičiavimas būtų peržiūrėtas. 2020 m. pažadai tikrai galėjo būti įgyvendinti 2023 m. skaičiuojant normą. Jeigu jie būtų įgyvendinami, ko gero, norma būtų paskaičiuojama kitaip, ji būtų mažesnė“, – įsitikinusi L. Paškevičiūtė.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė taip pat pabrėžia, kad vis dar išlieka tvarumo samprata, kuri diskusijoje tiek dėl miškų kirtimo normos, tiek dėl Miškų įstatymo yra pagrįsta tuo, jog darnumas, tvarumas – tai nepertraukiamas medienos tiekimas. Anot jos, nėra kalbama apie ekologinę būklę.
„Deja, miškų ekologinė būklė toliau išlieka problematiška. Žinome, kad iš 13 Europos svarbos buveinių tipų tik vienos būklė yra gera. Kitas skaudinantis faktas yra tas, kad nors griežtos apsaugos miškuose turėtų daugėti, su kiekvienais metais antros grupės ekologinių miškų mažėja. Socialiniai visuomenės poreikiai taip pat nėra atliepiami – šalia gyvenviečių kertami miškai piktina žmones. Jei tvarumas būtų suprantamas ne tik iš medienos tiekimo pusės, o būtų sprendžiama blogėjanti ekologinė situacija ir socialinės problemos, nesakytume, kad dabartinė situacija yra gera“, – teigia ji.
L. Paškevičiūtė taip pat pabrėžia, kad Lietuvos miškininkystės politika turi būti kitokia.
„Prašome nedidinti miškų kirtimo normos, kuo greičiau peržiūrėti normos skaičiavimo principus ir pasakyti, kad tvarumas nėra tik nepertraukiamas medienos tiekimas. Prašome įpareigoti Lietuvos miškų politikos formuotojus atstovauti visas tvarumo puses, o ne vieną“, – lūkesčius įvardija ji.
R. Beinortas: niekas iš lempos neina į mišką ir medžių nekerta
Anot Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovo Raimundo Beinorto, posėdžio nariams trūksta supratimo apie tai, kas apskritai yra vyriausybės tvirtinama kirtimų norma.
„Aš matau vieną akivaizdžią problemą: nėra supratimo, kas yra vyriausybės tvirtinama kirtimo norma. Ji nekalba apie kirtimą, ji kalba apie nekirtimą. Penkiems metams uždedama riba, kurios negalima peržengti. Niekas iš lempos neina į mišką ir nekerta medžių.
Mediena yra kertama tik tada, kai įvyksta medienos pardavimo aukcionai, yra pasirašomos sutartys. Tada kažkas eina ir vykdo tas pasirašytas sutartis, ištraukia medieną iš miško. Iki šios dienos nėra istorijoje buvę fakto, kad kas nors priartėtų per centimetrą iki kirtimų normos. Kiekvienais metais buvo iškertama žymiai mažiau ir šiais metais bus lygiai tas pats. Kirtimų norma ir faktiniai kirtimai yra nieko bendro neturintys dalykai“, – aiškina R. Beinortas.
„Lietuvos mediena“ vadovo teigimu, norma didinama remiantis moksliniais skaičiavimais, o numatyti skaičiai yra teisingi ir klausimų kelti neturėtų.
„Visi kiti dalykai, kurie sukėlė ažiotažą yra viso labo audra stiklinėje. Kažkas vykdo viešuosius ryšius. (...). Tai yra kalba apie nieką. Yra patvirtintos metodikos, yra miškininkystės mokslas, taip yra skaičiuojama norma – jos kitaip šiandien niekas negali suskaičiuoti, kitaip bus išvytas iš darbo. Ji yra suskaičiuota teisingai. Čia ne apie kirtimus, o apie nekirtimus. Mes, tiesą sakant, gaištame laiką“, – diskusiją komentuoja R. Beinortas.
Savo ruožtu Aplinkos viceministras pabrėžia, kad visuomenės pozicijos dėl miškų kirtimo normos itin išsiskiria, todėl labai sunku rasti kompromisą.
„Vieną pusę palaikant, kita pusė turi gana didelių praradimų“, – teigia jis.
