Atliekų rūšiavimas, saikingas vartojimas, apgalvotas pirkimas – jau daug metų Agnės ir jos šeimos narių kasdienybė.
„Ne tik su vyru Kristoforu stengiamės puoselėti tvarumo vertybes, bet to mokome ir savo vaikus: Hubertą (7 m.) bei Teodorą (10 m.). Mano sūnūs žino, kad būtina rūšiuoti šiukšles. Nuvažiavę kur nors į svečius, kartais jie būna labai nustebę ir pasipiktinę, jei pamato, kad popierėlis išmestas ne į tą šiukšlių dėžę. Jiems jau į kraują nuo mažų dienų įsigėrę rūšiavimo įpročiai. Parduotuvėje niekada nesinaudojame plastikinėmis pakuotėmis, nebent produktas jau būna supakuotas.
Jaučiame pagarbą savo planetai ir stengiamės gyventi taip, kad nebūtų gėda prieš anūkus. Ši frazė mane labai motyvuoja. Atsispirdama nuo savo, kaip drabužių kūrėjos darbo, jaučiu norą ir pareigą maksimaliai kalbėti apie taršos mažinimą, saikingą vartojimą, ekologiškas pakuotes, kokybiškus audinius, o kalbant apie drabužių kiekį pagalvoti kas geriau – turėti neužsidarančius stalčius, lūžtančias spintas ar visko tiek, kad užtektų savaitei, tada viską išsiskalbti ir vilkėti toliau“, – kalbėjo A.Gilytė, nesivaikanti greitosios mados ir nekaupianti drabužių atsargų, tačiau visada atrodanti stilingai.
– Neretai moterys, atsidariusios sausakimšas drabužių spintas guodžiasi, kad neturi kuo apsirengti. Arba kartą kažkur viešumoje pasirodžiusios su nauja suknele, antrą kartą nebenori jos vilkėti. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu?
– Mano nuostatos visiškai kitokios negu pailiustravote. Mano spintoje nėra daug drabužių, yra tik tie, kurie patinka ir kuriuos nuolat dėviu. Nežinau kiek jau bus metų, kai specialioms progoms drabužių nei perku, nei siuvuosi. Visada spintoje randu tinkamą variantą. Todėl formuodama savo spintos turinį pasitelkiu sąmoningą, o ne spontanišką požiūrį.
Kita vertus negaliu teigti, kad mano namai yra minimalistiniai ar asketiški. Gyvename keturiese ir turime įvairių poreikių, pomėgių. Bet, tikrai, virtuvėje man nereikia kelių rūšių smulkintuvų. Galiu su vienu ir riešutus malti, ir tešlą maišyti. Man patinka gražūs indai, bet naujų įsigyju tik tuomet, jei kažkas iš esamų sudūžta ar įskyla.
Nenorėčiau sakyti, kad visur esu skrupulinga iki šaknų. Nes manau, kad bet kokie kraštutinumai vargina. Visur reikalingas balansas, kitaip sakant turi būti pagarba ne tik aplinkai, bet ir sau. Esu tiek už tvarumą, tiek už komfortą.
– Ne vienerius metus kuriate drabužius. Kiek tvarumui reikšmės turi pasirinktas audinys?
– Aš labai retai kada perku kitų gamintojų drabužius, praktiškai visada nešioju tik savo kurtus. Dažnu atveju renkuosi natūralius audinius, bet ne visada. Nes žmonės, kurie gyvena aktyviai, nuolat keliauja, turi daug verslo susitikimų, negalėtų išgyventi vien tik su natūralaus pluošto audiniais, nes jie glamžosi. Tokiu atveju gal geriau rinktis šimtaprocentinio poliesterio kostiumą, su kuriuo ir po kelionės, skubėdamas į darbinį susitikimą, žmogus atrodys tvarkingai. Mano prioritetas praktiški audiniai, kurie lengvai prižiūrimi. Taip pat mano tikslas, kad drabužis būtų ilgaamžis ir patogus.
– Kokias renkatės rankines?
– Šiuo požiūriu esu konservatyvi. Turiu tris rankines, kurias nešioju daugiau nei penkerius metus. Jos yra kokybiškos ir vis dar atrodo kaip naujos. Kartais rankines derinu prie drabužių, bet dažniausiai pasirinkimas priklauso nuo to, ką veiksiu tą dieną. Labai mėgstu medvilninius maišelius, kuriuos nešiojuosi rankinėje arba įsimetu į automobilį. Pirkiniams naudoju savo maišelį ar krepšį. Jau neatsimenu kada į rankas buvau paėmusi vienkartinį pirkinių maišelį.
– Koks jūsų mėgstamiausias drabužis?
– Aš labai mėgstu marškinius. Juos dėviu prie kelnių kostiumo, jei pabosta, pradedu nešioti atsegtus ir palaidus ant marškinėlių, o ne sukištus į kelnes, atraitotomis rankovėmis, ant suknelės vietoje švarkelio arba sugalvoju užsidėti prie džinsinių šortų ir surišti skvernus į mazgą. Aš drabužių neardau, nekarpau, neperkuriu, bet stengiuosi išplėsti jų naujas panaudojimo ir derinimo ribas.
– Kas kiek laiko namuose vyksta revizijos?
– Paprastai kartą per sezoną, labai šabloniškai ir iš praktinių sumetimų. Didžiausios revizijos vyksta vaikų spintose, nes sūnų toks amžius, kad jie spėriai viską išauga. Į vyro spintą nesikišu, nes jis suaugęs žmogus ir turi savo nuomonę. Nebent pats nori su manimi pasitarti. Neretai drabužius, kurie dar turi gyvybės, bet jau nebetinkami taip sakant „išeiti į žmones“, vežame į sodybą. Ten jie puikiai tinka prie vietinio landšafto. Nenešiojamus rūbus atiduodame perdirbimui. Vaikų išaugtus drabužėlius išplaunu, išlyginu ir išvežu jaunesniems pusbrolio vaikams. O draugės maniškiams atiduoda savo vyresnių vaikų išaugtus drabužius.
Kalbant apie mano spintą, tai aš neprikaupiu nereikalingų apdarų. Birželio mėnesį kraustėmės iš vienų namų į kitus, tai atrinkau tik 15 daiktų, su kuriais be širdagraužio atsisveikinau – vienus pardaviau, kitus padovanojau.
Kai kraustėmės visi būtini daiktai be baldų užėmė trečdalį, na gal pusė mano darbo kabineto. Tad mes galėtume keliauti su mikroautobusu ir visą turtą vežtis su savimi.
Su vaikais esame sutarę, kad jei jie nebežaidžia su esamais žaislais, tai juos atiduodame kitiems vaikams, kurie žais. Žaislų namuose nėra daug, galbūt daugiau turime stalo žaidimų, o sodyboje, kur vasarojame ir leidžiame savaitgalius, erdvė pritaikyta lauko žaidimams. Ten yra ir smiginis, ir stalo teniso stalas, ir badmintono raketės, tinklinio, futbolo kamuolys, stovi vartai.
– Ar jus veikia sezoniniai išpardavimai?
– Neveikia. Neseniai, galvodama apie naujus mokslo metus vaikams nupirkau kelis marškinėlius, džemperį prie uniformos, apatinius, kojinių. Tiek tų pirkinių iki žiemos, kai reikės šiltų striukų ir batų.
– Ar pasidairote dėvėtų drabužių parduotuvėse?
– Turiu kelias drauges, kurios atrodo nuostabiai vilkėdamos vintažiniais drabužiais. Kiek aš lankiausi dėvėtų prekių parduotuvėse, tai nieko gražaus sau neradau, o dar patyriau stresą nuo didžiulio daiktų kiekio. Gal tokiose paieškose reikia turėti talentą arba ištreniruotą akį, uoslę. Manyt aš to neturiu.
– Ar mėgstate papuošalus?
– Turiu juvelyrikos dirbinių, kuriuos užsisakiau pas draugę juvelyrę, kad pagamintų taip, kaip noriu arba vyro dovanotų. Yra keli papuošalai, kuriuos nešioju nuolat ir niekada nenusiimu. Turiu kažkiek bižuterijos, kurią naudoju kažkokiomis progomis, pavyzdžiui, eidama vakarieniauti su vyru apsivelku kuklią suknelę ir įsisegu masyvius auskarus. Turiu kažkiek paveldėtų papuošalų iš mamos, močiučių. Tai yra šeimos relikvijos, jų nenešioju, laikau papuošalų dėžutėje. Mėgstu paprastą, kokybišką, neperkrautą įvaizdį. Neįpareigojančią aprangą dažniau esu linkusi paryškinti pasidažiusi kokybiškais lūpų dažais arba pasikvepinu nuotaiką pagyvinančiais gerais kvepalais.
– Ar turite daug knygų, ar mėgstate skaityti? Gal keičiatės perskaitytomis knygomis, kitaip jas realizuojate, gal neatrastų literatūros perliukų ieškote bibliotekoje?
– Labai mėgstu skaityti. Vienas iš nedaugelio dalykų, kam neatsispiriu, tai knygos ir kanceliarija. Bet jau esu įsisąmoninusi, kad neperskaitysiu visų pasaulio knygų, kad reikia jausti saiką ja pirkti. Turiu daug knygų tiek sodyboje, tiek namuose. Vilniaus universitete esu baigusi lietuvių filologiją, tad literatūrai jaučiu aistrą.
Žinoma, knygos kaip ir bet kurie daiktai turi vertę arba ne. Kai kurias perskaitytas knygas norisi pasilikti, kad vėliau prie jų grįžti. O yra knygos, kaip saldainiai – suvalgai, pasimėgauji ir viskas. Tokios knygos keliauja. Ir vaikus skatinu perskaitytomis knygomis apsikeisti su klasės draugais. Gyvenu centre ir dažnai sau primenu, kad turėčiau apsilankyčiau bibliotekoje.
– Jeigu nuolat seksi mada, nebūtinai atrodysi gražiai ir stilingai. O gražiai atrodydamas nebūtinai būsi paskutinės minutės mados šauklys. Kas yra svarbiau?
– Aš nesižaviu greitąja mada, kuri nuolat keičiasi. Akims tai smagus žaidimas, bet tai ne mano tema. Man įdomiau yra fundamentalūs, ilgaamžiški, patogūs dalykai. Jeigu manęs paklaustumėte koks švarkelio siluetas dabar madingas, tikrai neatsakyčiau.
– Maisto pirkimas neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Kokių ritualų laikotės apsipirkinėdama?
– Svarbiausi yra baziniai produktai, kurių stengiamės visada turėti. Su vyru naudojame bendrą programėlę. Tarkime, baigėsi pomidorų tyrė, tai mes programėlėje parašome priminimą, kad kitą kartą, nesvarbu kuris pirks maistą, nupirktų ir pomidorų tyrės.
Esame visavalgė šeima. Šaldiklyje visada turime skirtingos rūšies mėsos, žuvies. Rūsyje yra raugintų agurkų, raugintų kopūstų, šakninių daržovių. Tad ir nieko nepirkdami galėtume iš atsargų prasimaitintum savaitę, gal ir ilgiau. Taip pat stengiamės, kad namuose būtų įvairių bakalėjos, konservuotų produktų. Nuolat perkame šviežias sezonines daržoves, vaisius, uogas iš turgaus arba parduotuvės. Prieskoninių žolelių vasarą užsiauginame sodyboje. Į parduotuvę važiuojame retai, reikalingus produktus dažniausiai užsisakome internetu, taip stengiamės taupyti laiką. Pagamintų gaminių – torų, mišrainių, marinuotos mėsos neperkame. Viską pasigaminame patys.
Išmesti sugedusių produktų netenka. Visko turime tiek, kiek būtina. Paprastai, jei ką nors gaminame, stengiamės, kad užtektų dviems dienoms. Sudžiuvusią duoną vežame moteriai, iš kurios perkame kiaušinius. Stiklainius išplaunu ir atiduodu močiutei, kuri juos naudoja virdama uogienes.
– Jeigu dabar reikėtų išvardinti svarbiausius tvarumo principus, kuriais remiatės, kas tai būtų?
– Į pirmą vieną statyčiau santykių tvarumo puoselėjimą šeimoje, su draugais, su bendradarbiais.
Taip pat ne mažiau yra svarbu būti harmonijoje su savimi. Kiekvieną dieną kažkiek laiko skiriu pabuvimui su savimi. Tai gali būti kūryba, rašymas, meditacija, pasivaikščiojimas tyloje. Bet kas, ko reikia, kad pripildytum savo rezervuarą.
Be abejo laikausi principo, kad įsigyjant produktus, drabužius, turi būti įsitikinęs, kad juos naudosi.
Prieš ką nors perkant, reikia sąžiningai sau atsakyti ar to tikrai reikia. Kaip įmanoma vengiu besaikio pirkimo ir kaupimo. Kažkada turėjome du automobilius, dabar turime vieną ir tai galvojame ar mums tikrai jo reikia, nes puikiai galime daug kur nueiti pėsčiomis.
Norisi nepalikti kalnų šiukšlių ateinančioms kartoms. Tad jau dabar turime gyventi sąmoningai ir tvariai. Rūšiuoti šiukšles vaikus reikia mokyti nuo mažens. Tada jiems tai taps kasdienine norma.
Naujienų portalas lrytas.lt kviečia į savo gyvenimą įsileisti tvarumą. Verslo strategijos, kasdieniai patarimai, ekspertų įžvalgos ir dovanos skaitytojams – projekto puslapyje Tvarumo kodas. Tvaresnių sprendimų link su lrytas.lt!
