Būtent dėl visiems gerai pažįstamo galvos skausmo ir gimė puslapis „Ką padovanoti“. Jo įkūrėja sako, kad idėja buvo ne tik padėti žmonėms teikti ir gauti trokštamas dovanas, tačiau ir mažinti nereikalingų ar nebūtinų daiktų kiekį mūsų aplinkoje.
„Mūsų šeimose 5 ir 6 nariai. Mano šeimoje trys, Renatos – keturi vaikai. Įsivaizduojate, kiek per metus mes turime progų dovanoms?
Tikrai tenka pasukti galvą, kad pavyktų žmogų nustebinti, nudžiuginti, bet vis tiek neišvengsi situacijų kai vaikas gauna žaidimą, kurį jau turi, antrą kopiją tos pačios knygos, drabužį, kuris jam jau per mažas ar tiesiog nepatinka. Taip ir gimė mintis – sukurti dovanų norų portalą“, – pasakoja viena iš jo įkūrėjų Gitana Baliutavičienė.
G.Baliutavičienė pastebi, kad jų idėja tikrai susilaukė pasisekimo, o noras padovanoti ne tik gražiai suvyniotą, tačiau ir naudingą bei reikalingą dovaną auga.
„Mūsų draugų rate išties jau daugeliui tapo įprasta prie kvietimo prisegti ir nuorodą į galimą dovanų idėjų sąrašą, arba, tiesiog paklausus, kas nudžiugintų, jie drąsiai dalinasi keliomis mintimis ar nuorodomis“, – sako viena iš kapadovanoti.lt įkūrėjų.
Netinkamą dovaną gavę bent du trečdaliai
„Ką padovanoti“ užsakymu RAIT atliktas tyrimas rodo, kad du trečdaliai yra gavę dovanų, kurios jiems buvo netinkamos ar nereikalingos, o net 8 iš 10 žmonių prisipažino, kad jiems sunku išrinkti dovaną. Tiesa, neretai net ir netikusi dovana toliau dulka jį gavusio lentynoje.
„Lietuvoje tikriausiai nėra labai paplitusi tradicija perdovanoti dovanas, mūsų žmonės gana sakraliai žiūri į dovanas – net du trečdaliai žmonių toliau laiko net ir neįtaikytas dovanas. Tiesa, dalis jas perdovanoja (apie 18 proc.), 9 proc. tiesiog atiduoda, o 5 proc. parduoda.
Tik vienetai atsikrato jos išmesdami arba grąžina į parduotuvę. Vis dėlto, nenaudojamų daiktų kaupimas vargu ar yra tvaru ir pagarbu tam daiktui, tad verčiau paieškoti galimybės jį perleisti kitam ar atiduoti į Dėk’ui stotelę“, – primena G.Baliutavičienė.
Visgi galima tikėtis, kad jau greitai žmonių, gavusių nereikalingas dovanas, sumažės. Į svetainę per mėnesį užsuka apie pustrečio tūkstančio žmonių, o, kaip sako pati G.Baliutavičienė, „piko metu“ lankytojų skaičius siekė ir 10 tūkst. per mėnesį.
Nenaudojamos dovanos – vargas ne tik gavėjui, bet ir gamtai
Atrodo, kad žmonės vis dažniau stengiasi priimti tvaresnius sprendimus, tačiau kartais, rinkdami dovanas, užmirštame, kad netinkama dovana yra tik dar vienas perteklinis ir nereikalingas pirkinys.
„Nors absoliuti dauguma žmonių (92%), sako, kad jų buvo teirautasi, kokia dovana džiugintų – mažiau nei kas trečias sugeba pasakyti savo norus.
Jeigu jau mūsų teiraujasi, kokia dovana tave ar vaiką galėtų nudžiuginti, reikėtų galvoti ne apie kuklumą, o kaip palengvinti dovanos rūpestį ir kaip sumažinti nereikalingų daiktų kiekį savo aplinkoje. Tad tokios frazės – tinka viskas, nesirūpink, tiks be kas, ne dovanos svarbiausia – nepalengvina gyvenimo nei dovanos rinkėjui, nei gavėjui“, – primena moteris.
Jei visgi nenaudinga dovana nugulė ir į jūsų lentyną, verta pagalvoti, kam tas daiktas galėtų praversti.
„Galbūt jūs jau turite tokią knygą, bet ja labai apsidžiaus vaiko darželis, ligoninės skaityklėlė ar mokykla, gal stengiatės apsiriboti mažesniu kiekiu daiktų ir nebereikia naujų indų, o kaip tik draugė įsikuria naujame bute ir visko trūksta. Tad perleisti daiktą verta tam, kam žinote, kad jo reikės, o ne „atsikratydami“ tam, kam žinote, kad nereikės, bet nedrįs atsisakyti“, – pasakoja G.Baliutavičienė.
Taip pat, dovanodami dovanas, aiškina viena iš kapadovanoti.lt įkūrėjų, nepamirškite, kad ją įteikus misija jau atlikta – parodėte dėmesį bei rūpestį, todėl nėra mandagu klausti, ar dovana naudojama.
Banalių dovanų nebūna
G.Baliutavičienė sako, kad nors dažnai esame įsitikinę, jog kai kurios dovanos yra banalios ir atsibodusios, tai nebūtinai reiškia, kad jų dovanoti neverta.
„Tai, kas vienam atrodo nuvalkiota, kitam gali būti trokštama dovana. Ir atvirkščiai, ko dauguma laukia – kitas gal išvis nenaudoja arba jų pertekęs.
Pvz. Puodelį vieni įvardija kaip blogiausią dovaną, o kitam tai gali būti laukiama ir kasdien naudojama dovana, ypač, jei bus parodytas dėmesys ir išrinktas toks, kokio tas žmogus nori, ar net užsakytas specialiai pas keramikę“, – primena moteris.
Pasak jos, dažnai žmogui neįtinka ne pati dovanos kategorija – didžiąja dalimi tiesiog neįtaikoma į žmogaus skonį, dydį ir ta dovana neneša savo žinios.
Dar didesnė problema kyla, kai dovanas renkame ne artimiesiems, o mažiau pažįstamiems žmonėms, pavyzdžiui, kolegoms. G.Baliutavičienė tokiu atveju pataria rinktis dovanas iš „neapkraunančios erdvės“ kategorijos.
„Jai priskirčiau visas valgomas, geriamas dovanas, taip pat visokias patirtis – kvietimas į spektaklį, kiną. Vis dėlto, kas labiausiai kuria dovanos vertę – yra asmeniškas ryšys ir žinia. Tad visuomet svarbu bent truputį pasidomėti dovanos gavėju, kuo jis domisi, kas jį džiugina, ką jis mėgsta“, – pataria moteris.
„Tam, kad neįtaikytų dovanų būtų mažiau – verta būti saikingais, nepirkti didelių daiktų, žaislų, vien todėl, kad jie atrodo įspūdingai, būkime saikingi, klausykimės ir girdėkime žmogaus norus, dovanokime nedidelius, bet kokybiškus ir trokštamus daiktus ar dalykus ir būkime atlaidūs, jeigu žmogus jos nenaudoja“, – dar kartą priminė ji.
