Pasak AAD, išleistuve į Neries upę buvo nustatyti skendinčių medžiagų – nuotekose pakibusių mineralinių ar organinių medžiagų dalelių – didžiausios momentinės koncentracijos viršijimai. Tyrimų rezultatas – 103 mg/l, normatyvas – 50 mg/l, nurodo departamentas.
Kaip pabrėžiama AAD pranešime žiniasklaidai, prie padidėjusios taršos galėjo prisidėti ir tarša nuo aplinkinių teritorijų, nes šiuo išleistuvu į Neries upę yra išleidžiamos paviršinės nuotekos ne tik nuo įmonės, bet ir nuo aplinkinių teritorijų, todėl šios taršos nereikėtų sieti vien su gaisru.
Pagal kitų tirtų parametrų – cheminio deguonies suvartojimo, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, naftos produktų, sunkiųjų metalų: vario, chromo, nikelio – gautus tyrimų rezultatus, padidėjusi tarša į aplinką nebuvo užfiksuota.
Neries vandens kokybės pokyčių žemiau paviršinių nuotekų išleistuvo taip pat kol kas nebuvo nustatyta, praneša departamentas.
AAD atkreipia dėmesį, kad pagal turimus tyrimų rezultatus, kol kas tai yra tik pirminis situacijos vertinimas. Yra laukiami prioritetinių ir prioritetinių pavojingųjų medžiagų, dalies sunkiųjų metalų tyrimų rezultatai, ekotoksiškumo įvertinimas.
Galutines išvadas apie į aplinką patekusius teršalus departamentas galės pateikti tik turėdamas ir kompleksiškai įvertinęs visus tyrimų rezultatus.
Papildomai AAD kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą ir Aplinkos apsaugos agentūrą, kurių prašoma atlikti aplinkinių teritorijų paviršinio grunto užterštumo tyrimus bei identifikuoti kitas teritorijas, kurios galėjo būti paveiktos kilusio gaisro taršos, pažymima pranešime.
