Moteris save apibūdina kaip „Kuistukų fėją“, gebančią dėvėtų drabužių parduotuvėse atrasti akį traukiančius, įspūdingus ir visame pasaulyje žinomų kūrėjų derinius.
Lrytas.tv laidoje „Tvarumo kodas“ A.B.Budrienė pasakojo, kad ne vienerius metus sukdamasi dėvėtų drabužių veikloje, pastebi išryškėjusią tendenciją ir nevengia pasidalinti, jos nuomone, be galo svarbiu patarimu.
„Siūlyčiau aplenkti naujų drabužių parduotuves, ypač per išpardavimus, kadangi viskas yra gana pigu ir dažnai žmonės perka ne dėl to, kad reikia, bet dėl to, kad yra akcija. Tai psichologiškai paveikia žmones“, – tikino pašnekovė.
„Lietuviai yra gana tvari tauta, palyginus su tuo, ką mačiau studijų metais gyvendama Amerikoje. Ten einant į parduotuvę, viskas pakuojama į plastikinį maišelį – iš parduotuvės tenka išeiti su dvidešimt plastikinių maišelių, tad manau, kad lietuviai yra tikrai pažengę tvarumo tema.“
Pašnekovė linkusi manyti, kad neretu atveju patogumas ir tvarumas tarpusavyje nekoreliuoja, o pagrįsdama savo minį pateikia kasdienines situacijas su kuriomis susiduriame kiekvienas.
„Mes esam pripratę prie patogumo ir manau, kad patogumas dažnu atveju yra tvarumo priešingybė. Elementarus pavyzdys būtų: einame kažkur pasivaikščioti ir yra žymiai patogiau užeiti į kavinę, nusipirkti kavos išsinešimui ir naudoti vienkartinį puodelį, tvaresnė to alternatyva būtų visuomet nešiotis daugkartinį puodelį, bet tai ne visada pavyksta. Manau, kad geriau yra gyventi tvariai – netobulai, negu teršti ir visiškai negalvoti apie aplinką. Kiekvienam reikėtų bent kažką daryti, tada prisidėtumėme prie pokyčio.“
Moteris įsitikinusi, puikiai atrodyti galima dėvint ir ne naujus drabužius, o tam, kad jų paieška nebūtų nuobodi siūlo tai traktuoti kaip pramogą.
„Kuo puikiausiai galima apsirengti su dėvėtais drabužiais, aš tą kiekvieną dieną įrodau savo „Instagram“ paskyroje. Čia keliu savo derinius kelis kartus per savaitę ir dažniausiai viskas būna iš dėvėtų drabužių parduotuvių. Manau, kad tam reikia paskirti laiko, pasidaryti sau pramogą, pasiimti draugą, po apsipirkimo eiti išgerti kavos. Dėvėtų drabužių parduotuvėse tikrai galima nebrangiai, stilingai ir tvariai apsirengti“, – dalinosi pašnekovė.
Augustė Barbora plėtodama savąjį verslą deda visas įmanomas pastangas, kad šis, būtų kuo labiau tvaresnis ir nedarytų žalos mus supančiai aplinkai.
„Manau, kad mano verslas tikrai yra tvarus. Pakuotės, kuriose aš siunčiu drabužius, yra panaudotos antrą kartą, taip pat naudoju popierinę lipnią juostą, nors ji yra brangesnė nei įprasta plastikinė. Aš stengiuosi ieškoti tokių variantų, kurie būtų draugiškesni gamtai.“
Pašnekovė pabrėžia, jog dėvėtų drabužių nešiojimas taip pat gali būti netvarus ir žalingas.
„Netvarus vartojimas gali vykti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse. Ypač tinklinėse parduotuvėse yra labai populiarūs išpardavimai, kai viskas kainuoja tik po penkiasdešimt centų. Socialiniuose tinkluose matau žmones, kurie nuvažiuoja ir prisiperka tik dėl to, kad kainuoja labai mažai ir neša drabužius maišais, po to daro apžvalgas, pasimatavimus.
Drabužius jie perka net nesimatavę, nes kainuoja mažai ir jeigu jie netinka yra išmetami. Man atrodo, kad toks vartojimas yra labai žalingas, nes tie drabužiai nesisuka tame pačiame rate, o tiesiog didėja atskira atliekų krūva, todėl atsakingai vartoti reiktų tiek naujus, tiek dėvėtus drabužius“, – pasakojo Augustė Barbora.
Pasidalinkite savo idėja ar pasiūlymu, kaip prisidėti prie tvarumo kasdieniame gyvenime, darbe ar net neišėjus iš namų lrytas.lt puslapyje Tvarumo kodas ir laimėkite tvarią dovaną.
