Sekmadienį 70 tūkst. gyventojų Liepojos mieste valymo įrenginių įmonėje sugriuvo siena ir dėl to į Baltijos jūrą ištekėjo mažiausiai 1250 tonų atliekų su sieringu dumblu.
Šiuo metu valymo įrenginių darbas atnaujintas, o inžinieriai aiškinasi, kodėl įvyko avarija ir kas lėmė sienos griūtį.
Šiuo metu yra aiškinamasi, kaip tarša paveikė žemę ir Baltijos jūrą.
Antradienį Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, feisbuke rašė, kad apie sekmadienį įvykusią nelaimę sužinojo Indijoje vykstančiame G20 susitikime.
Jis pabrėžė, kad valymo įrenginiai Liepojoje pastatyti 2009 metais.
„Nors teršalai į jūrą bėgo 8 valandas, tačiau jų kiekis vandens valymo rezervuaruose tuo metu nebuvo didelis. Taip pat mane patikino, kad jiems greitai pavyko surinkti didelę dalį užteršto vandens, kuris šiuo metu jau yra valomas, – rašė V.Sinkevičius. – Preliminariai ant žemės išsiliejo 1100 kubinių metrų, o į jūrą pateko 11 600 kubinių metrų nuotekų. Nuotekos iš valymo sistemos tekėti pradėjo sekmadienį (07/23), maždaug pusę 5 vakaro, pilnai sustabdytos buvo vakar (07/24) apie 11 valandą vakaro.“
V.Sinkevičius taip pat pasidalino latvių prognozėmis ir pridūrė, kad likusią taršą vėjas ir srovės neš į Ventspilio pusę, tad Lietuvos paplūdimiams grėsmės nėra.
Pasak jo, daugiau informacijos apie žalą paaiškės trečiadienį arba ketvirtadienį.
Lrytas.lt antradienio vakarą apsilankė Liepojoje. Paplūdimyje buvo iškelta raudona vėliava – įspėjimas, kad negalima maudytis dėl didelių bangų, be to, galioja ir draudimas maudytis dėl galimos taršos, tačiau atsirado keletas žmonių, nusprendusių nepaisyti nurodymų.
Liepojos miesto valdžia antradienį skelbė, kad nuotekų išsiliejimas neturės ilgalaikės įtakos jūros ekosistemai. Žvejoti uždrausta nebuvo.
Tačiau Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Žilius naujienų agentūrai ELTA teigė, kad ekologinė nelaimė, įvykusi Liepojoje, be abejo, turės poveikį ekosistemoms.
„Žinome, kad į aplinką pateko daugiau nei tūkstantis tonų dumblo, t. y. organinės medžiagos, kuriose esama ir sieros junginių. Ką tai reiškia aplinkai? Visų pirma, keičiasi Baltijos jūros vandens skaidrumas, pH balansas ir mažėja deguonies kiekis, nes dėl šios taršos yra sunaudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Mažėjantis deguonies kiekis veikia visą jūros gyvastį. Žuvys, kurios turi galimybę judėti, paprastai iš tokios zonos traukiasi, bet sergantys, nejudrūs ar mažiau judrūs jūros gyventojai (moliuskai, vėžiagyviai), dugne tarpstantys mikroorganizmai žūsta“, – paaiškina M. Žilius.
Anot jo, valyklos – tai savotiški filtrai, kuriuose iš panaudoto vandens nusodinama didžioji dalis teršalų.
„Ten gali būti visko, nuo žmogaus sveikatai pavojingų patogeninių bakterijų iki sunkiųjų metalų ar mikroteršalų“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako specialistas.
