Vis garsiau kalbant apie tvarumą, dažniau išgirstame ir apie žaliąjį smegenų plovimą (angl. greenwashing) bei įmonių naudojamus marketingo triukus, siekiančius įtikinti vartotoją, kad prekė yra tvari ar ekologiška.
Tvarios pakuotės ne visada tvaresnės?
T. Morazienė neslepia, kad ir pačiai teko susigundyti tvariomis prekėmis, kurios, deja, ne visada pasiteisino. Pavyzdžiui, stiklinėje pakuotėje pirkta dantų pasta buvo nepatogi naudojimui, nemalonios konsistencijos, gerokai brangesnė ir nevietinė.
„Man tai buvo pamoka rinktis vietinį produktą. Dabar jau galima atrasti ir Lietuvoje pagamintų dantų pastų stiklinėse pakuotėse, bet net jei ta pakuotė ir nebūtų perdirbama, vis tiek rinkčiausi vietinę, nes deginimo metu ji virstų energija.
Pasigilinus į atliekų deginimo procesą paaiškėjo, kad praktiškai visos proceso metu susidarančios šalutinės medžiagos yra panaudojamos: susidarantis šlakas ir pelenai naudojami kelių statybose, o šlakuose likę metalai gali būti surinkti ir perdirbami“, – primena pašnekovė.
Jos teigimu, renkantis gaminius apie save deklaruojančius kaip tvarius, reikėtų žiūrėti ne tik į jį kaip tvarų vienetą, bet ir visą jį supančią ekosistemą, t.y. iš kokių medžiagų jis buvo pagamintas, kaip jos buvo išgaunamos ar užaugintos, kaip vyko jo gamybos ir logistikos procesas, galiausiai kaip jis bus naudojamas ir utilizuojamas.
„Vertėtų priminti sau žodžio tvarumas reikšmę – tvirtas, atsparus, pastovus. Kartais tvariomis vadinamų prekių gyvavimo ciklas yra keliais ar net keliolika kartų trumpesnis, negu taip savęs nevadinančių, o jas pagaminti ir transportuoti juk taip pat naudojami ištekliai. Tad nereikia pamesti sveiko proto ir pasiduoti „greenwashingui“, – pataria pašnekovė.
Pasak jos, ir šiuo metu demonizuojami plastikiniai maišeliai buvo sukurti tam, kad tarnautų kuo ilgiau ir tik ilgainiui jie tapo vienkartiniam naudojimui bei reklamai skirtais produktais. Dabar stengiamės mažinti plastiko kiekį pirkdami bei naudodami popierinius maišelius, tačiau T. Morazienė atkreipia dėmesį į tai, jog popierinis dar nereiškia tvaraus.
„Kai kurie popieriniai maišeliai/pakuotės nėra perdirbami, nes juose yra plastiko sluoksnis, suteikiantis tvirtumo. Kalbant apie logistiką – popieriniai maišeliai yra gerokai sunkesni, vadinasi, tam pačiam kiekiui kaip plastiko maišelių atgabenimui reikėtų daugiau transporto. Ir galiausiai pats gamybos procesas yra taršus ir imlus resursams“ – pasakoja moteris.
Išsprendus vieną problemą, atsiranda kita?
T.Morazienė taip pat pastebi, kad siekiant išspręsti vieną problemą, neretai atsiranda kita. Vienas iš pavyzdžių – naudotų drabužių, daiktų perpardavimas. Nors taip siekiama daiktui suteikti antrą gyvenimą, kad šis neatsidurtų sąvartyne, neretas taip pateisina impulsyvius ir tikrai ne visuomet reikalingus pirkinius.
„Antrinė rinka iš dalies skatina vartojimą. Atrodo, perkant dėvėtus daiktus sutaupoma ir suteikiamas jiems antras gyvenimas, bet kartais būna taip, jog dėl jų pigumo ir nuo naudojimo suprastėjusios kokybės įsigyjama ne viena pora, o ir ramesne sąžine tokie daiktai išmetami lauk. Kita dalis žmonių nesigrauždami perka naujus daiktus (čia labiau taikytina rūbams, avalynei ir kitai galanterijai), nes nuramina savo sąžinę bandydami juos parduoti antrinėje rinkoje, atiduoti ar paaukoti.
Pamenu kadais skaitytą straipsnį apie greitąją madą, iš kurio išsinešiau labai jautrią ir požiūrį keičiančią žinutę. Jau daugelį metų ekonomiškai stiprios šalys siunčia drabužių paramą Afrikos šalims, nuoširdžiai tikėdamos, jog daro gerą darbą. Tuo tarpu vietiniai žmonės sako – mums ne drabužių reikia, o geriamo vandens“, – pasakoja T.Morazienė.
Panaši situacija susiklostė ir JAV, kur dalinai išsprendus asmeninių automobilių sukeliamą taršą, ją pakeitė nuomojamų automobilių išmetami teršalai.
„Neseniai skaičiau C. Weetman knygą, kur viename iš skyrių buvo aptariama verslo modelių svarba ir kaip pavyzdys pateikta, jog automobilių dalinimosi platforma sprendžianti nuosavo automobilio reikiamybės problemą, leidžianti sutaupyti pinigų ir gerinanti žmogaus mobilumą, turi ir neigiamą pusę.
Apskaičiuota, jog dėl šio verslo modelio JAV padaugėjo nuvažiuojamų kilometrų kiekis, o su jais ir CO2 tarša, nes žmonės atstumams, kuriuos įveikdavo be nuosavo automobilio ėmė rinktis dalinimosi automobilį. Šie pavyzdžiai rodo, koks svarbus yra sisteminis mąstymas ir viso paveikslo matymas. Pasikartosiu – tvarumas yra labai kompleksiškas“, – mintimis dalinasi Teodora.
Pasidalinkite savo idėja ar pasiūlymu, kaip prisidėti prie tvarumo kasdieniame gyvenime, darbe ar net neišėjus iš namų lrytas.lt puslapyje Tvarumo kodas ir laimėkite tvarią dovaną.
