Tyrimą, skirtą įvertinti ne tik Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį, bet ir žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą, šių metų kovą inicijavo pirmoji licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“. Organizacijos atstovai pastebi, kad nors atliekų rūšiavimo tendencijos gerėja, akivaizdu, jog žinių lietuviams vis dar trūksta.
„Tiek šis gyventojų tyrimas, tiek nuolat mūsų ekspertų atliekami atliekų sudėties (morfologiniai) tyrimai bei tų pačių atliekų tvarkytojų duomenys rodo, kad daugiau nei 30 proc. į pakuočių atliekų konteinerius patenkančių atliekų vis dar yra netinkamos. Pabrėžtina, kad svarbu ne tik rūšiuoti, bet ir daryti tai teisingai. Neteisingai išrūšiuotos atliekos gali užteršti visą konteinerio turinį, tokiu atveju šis tampa neperdirbamas“, – teigia „Žaliojo taško“ atliekų tvarkymo vadovas Robertas Dauskurtas.
Rūšiuoti skatina ir aplinkinių įtaka
Organizacijos rinkodaros ir komunikacijos vadovės Astos Burbaitės teigimu, vertinant pastarųjų dvejų metų pokytį, rūšiuoti atliekas pradėjo 24 proc. respondentų, kurių dauguma – jaunimas iš didmiesčių. Didžioji dalis rūšiuojančių ilgesnį laiką – 3–5 metus – mažų miestelių ar kaimų gyventojai bei turintys individualius namus.
„Dauguma atliekas rūšiuojančių gyventojų įvardijo tą darantys dėl gamtosauginių, tvarumo sumetimų. Jie teigė norintys mažinti žalą gamtai, gyventi švarioje aplinkoje. Dar vienas iš įvardyų rūšiavimo motyvų – jų gyvenamojoje apylinkėje atsiradę rūšiavimo konteineriai“, – priežastis komentuoja A. Burbaitė ir priduria, kad lyginant su 2020 metais, reikšmingai padidėjo aplinkinių bei informacijos medijoje įtaka sprendimui rūšiuoti.
Mitai apie rūšiavimą ir perdirbimą
Tyrimas atskleidė ir priežastis, kodėl žmonės nerūšiuoja. Dažniausias motyvas yra vietos tokioms šiukšliadėžėms namuose neturėjimas – taip teigia maždaug pusė nerūšiuojančiųjų. Antroje vietoje yra nepasitikėjimas rūšiavimo sistema – net 37 proc. respondentų mano, kad atliekos yra išvežamos su bendromis, o kas ketvirtas nerūšiuojantis gyventojas netiki, kad atliekos yra perdirbamos.
„Tai yra tikrai gajūs mitai mūsų visuomenėje, kuriuos norėtųsi paneigti. Tinkamam atliekų rūšiavimui namuose tikrai nereikia turėti daug vietos. Svarbiausia turėti atskirą mišrių atliekų šiukšliadėžę, o plastiko ir popieriaus pakuotes galima dėti tiesiog į plastikinį ar popierinį maišelį. Jei jūsų gyvenamojoje aplinkoje reikia atskirai rūšiuoti plastiką ir popierių, namuose šio tipo pakuotes galite kaupti vienoje vietoje, o prie konteinerio per kelias minutes jas išrūšiuoti. Stiklas yra atsparus drėgmei ir šalčiui, todėl jį galima kaupti netgi balkone“, – pataria A. Burbaitė.
Kalbant apie žmonių nuogąstavimus, ar pakuotės yra perdirbamos ar ne, „Žaliojo taško“ atliekų tvarkymo vadovas teigia, kad Lietuvoje rūšiavimo sistema yra palanki gyventojams, nes rūšiuojant pakuočių atliekas nereikia sukti galvos, ar pakuotė yra perdirbama. „Gyventojams svarbiausia žinoti pagrindines atliekų rūšiavimo taisykles, pakuočių atliekas išrūšiuoti į pakuočių atliekų konteinerius.
Gyventojų išrūšiuotos pakuotės keliauja į rūšiavimo centrus, kuriuose yra iš naujo perrūšiuojamos pagal rūšis, perdirbimo galimybes. Perdirbamos pakuotės iš rūšiavimo centrų keliauja į perdirbimą, o likusios panaudojamos energijai gauti jas sudeginus. Išrūšiuota perdirbama ar neperdirbama pakuotė nepatenka į sąvartyną, tausoja gamtą, todėl tai turėtų būti svarbiausias argumentas rūšiuoti“, – teigia R. Dauskurtas.
Daugiausiai neaiškumų keliančios atliekos
Tyrimas atskleidė, jog beveik visi (93 proc.) apklaustųjų mano žinantys, kaip reikia teisingai rūšiuoti atliekas. Visgi, praktinių žinių įvertinimo testas parodė, jog tobulėti dar tikrai yra kur.
Daugiausiai neaiškumų sukėlusios atliekos – maisto išsinešimo dėžutės iš putplasčio bei „TetraPak“ arba, kitaip kalbant, kombinuotos pakuotės. Pastarosios taip vadinamos, nes yra sudarytos iš skirtingų medžiagų, kurios negali būti viena nuo kitos atskirtos rankomis. Pavyzdžiui, kombinuota pakuotė yra kavos pakelis, pagamintas sulydžius plastiką ir metalinę foliją, pieno ar sulčių pakuotės, pagamintos sulydant popierių, plastiką bei foliją.
Iš putplasčio pagamintų maisto išsinešimo dėžučių ir „TetraPak“ pakuočių vieta – plastiko konteineryje, tačiau maždaug trečdalis apklaustųjų neteisingai nurodė popieriaus. Į plastiko konteinerį taip pat keliauja metalinės pakuotės. Daugelis gyventojų neteisingai nurodė ir dantų šepetėlio vietą, pasirinkdami plastiko konteinerį. Visgi, jie nėra rūšiuojami ir keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Klaidingai į pakuočių konteinerius nukeliauja tualetinis popierius, servetėlės, keramika. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė apklaustųjų šias atliekas rūšiuotų neteisingai.
„Svarbu įsidėmėti, jog visi higienos reikmenys, tokie kaip skustukai, dantų šepetėliai, panaudotos servetėlės ar vatos tamponėliai, turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taip pat keramikos dirbiniams, indų duženoms, veidrodžiams – ne vieta stiklo rūšiavimo konteineryje“, – gyventojų rūšiavimo klaidas vardija A. Burbaitė.
Tiesa, gyventojai ganėtinai gerai išmano, kaip rūšiuoti nuo buitinės chemijos likusias pakuotes, kurių vieta – plastiko konteineryje, bei stiklo atliekas, kurios keliauja į atskirą stiklo konteinerį.
Taip pat tyrime atskleista, kad vyresni gyventojai, abejojantys, kur išmesti atlieką, dažniau renkasi mišrių atliekų konteinerį. Rūšiavimo žinių skirtumas pastebėtas ir vertinant individualių namų bei daugiabučių gyventojų įpročius: pastarieji geriau išmano plastiko atliekų rūšiavimą, tačiau kiti geriau rūšiuoja higienos priemones, keramiką.
Atliko konteinerių kratą gyventojų kieme
Tyrimo rezultatus praktiškai patvirtino ir „Žaliojo taško“ įgyvendinta iniciatyva „Krata tavo kieme“.
„Viename Vilniaus daugiabučio kieme drauge su atliekų tvarkytojais bei rūšiavimo specialistais balandžio pabaigoje atlikome pakuočių konteinerių „kratą“, kurios metu tik dar kartą pasitvirtino tos pačios gyventojų rūšiavimo klaidos. Tualetinis popierius, maistu užterštos servetėlės, medicininės kaukės turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, tačiau nemažai jų radome pakuočių konteineryje. Pasitaikė ir avalynės bei drabužių, neišrūšiuoto stiklo atliekų. Nors minėto namo gyventojai tikrai neblogai rūšiuoja, tačiau žvelgiant į bendras Lietuvos gyventojų rūšiavimo tendencijas, didelio nuokrypio nebuvo“, – teigia A. Burbaitė.
Nepaisant rastų „rūšiavimo įkalčių“, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė teigia, kad lietuvių rūšiavimo įpročiai gerėja, todėl siekiama padėkoti rūšiuojantiems, paraginti pradėti rūšiuoti nerūšiuojančius ir paskatinti tai daryti teisingai.
Pakuočių atliekos vis dar sudaro didelę atliekų dalį, o ekonominio augimo sąlygomis jų tik daugėja.
„Siekiant efektyviai veikiančios pakuočių atliekų tvarkymo sistemos, svarbios visos jos grandys ir funkcionavimo etapai: valstybės institucijos, užtikrinančios teisinį reguliavimą, gamintojai ir importuotojai bei jų organizacijos, siekiančios maksimalaus perdirbimo rezultato, atliekų tvarkytojai, užtikrinantys savalaikį atliekų surinkimą, savivaldybių aplinkosauginis požiūris bei kiekvieno gyventojo įsitraukimas rūšiuojant pakuočių atliekas. Jeigu gyventojai nerūšiuos atliekų, visų kitų sistemos dalyvių pastangos neduos norimų rezultatų – efektyvus perdirbamas įmanomas tik tada, kai atliekos yra tinkamai išrūšiuojamos jau pirminiame etape – gyventojų namuose“, – apibendrina A. Burbaitė.
