Radioaktyviosios atliekos – kaip jos tvarkomos šiandien, ko laukti ateityje

„Per ateinančius dešimtmečius Ignalinos AE reaktoriai bus išmontuoti, pastatai nugriauti, aplinka neatpažįstamai sutvarkyta. Todėl žmones traukia pasinaudoti istorine proga viską pamatyti savomis akimis, kol tokia galimybė yra“, – sako Milda Kiškytė, Ignalinos AE komunikacijos specialistė bei ekskursijų vadovė.

Kasmet Ignalinos AE vidutiniškai aplanko 3,5 tūkst. lankytojų. Rekordinio svečių skaičiaus – beveik 5 tūkst., sulaukta 2019–aisis. Tais metais pasirodė didelio populiarumo visame pasaulyje sulaukęs Lietuvoje ir Ignalinos AE teritorijoje filmuotas HBO serialas „Černobylis“, kuris tuomet ir atvedė papildomą turistų srautą.

Nuo 1995 metų, kuomet duris atvėrė Ignalinos AE informacinis centras, jėgainė iš viso priėmė apie 100 tūkst. lankytojų.

Pasak M. Kiškytės, didžiausią turistų skaičių sudaro mūsų šalies gyventojai, o maždaug trečdalis visų svečių atvyksta iš įvairiausių pasaulio šalių. Dažniausia tai europiečiai, tačiau sulaukiama nemažai svečių ir iš tolimų mums kraštų – Japonijos, Amerikos žemyno bei Australijos.

„Vienas iš mūsų įmonės tikslų – atvirumas visuomenei ir informacijos skaidrumas. Mums svarbu šviesti auditoriją, kuriai rūpi susipažinti su elektrinės istorija, jos eksploatavimo nutraukimu, kokia veikla čia vykdoma dabar, kaip tvarkomos radioaktyviosios atliekos“, – pažymi M.Kiškytė.

Beveik trijų valandų trukmės ekskursijoje po Ignalinos AE kontroliuojamą teritoriją lankytojai užduoda galybę klausimų. Įprastai domimasi jėgainės istorija, jos uždarymo aplinkybėmis. Apibendrinant visus klausimus juos galima išskirti į tris pagrindines sritis, kurios kelia didžiausią lankytojų susidomėjimą, pastebi M.Kiškytė.

„Pirma – tai aplinkos ir saugos žmogui klausimai: ar saugu čia lankytis, koks gali kilti pavojus ekologijai dėl radiacijos. Antra, kokią veiklą dabar vykdo uždaryta jėgainė ir ką veikia darbuotojai. Trečia, kas bus su radioaktyviosiomis atliekomis, kaip jos tvarkomos“, – pasakoja specialistė.

Ji priduria, kad lankytojams nuostabą kelia faktas, kad aplink Ignalinos AE teritoriją šiuo metu natūralus gamtinis fonas yra žemesnis negu mūsų šalies didmiesčiuose. „Paprastai nuo to ir pradedame ekskursiją – lankytojams atkrenta dauguma su sauga susijusių klausimų, todėl visą dėmesį gali sutelkti ties kitais rūpimais klausimais ir branduolinės jėgainės objektais“, – pasakoja M.Kiškytė.

Ekskursijų kontroliuojamoje Ignalinos AE teritorijoje metu lankytojai turi unikalią galimybę apsilankyti trijose pagrindinėse erdvėse: branduolinio reaktoriaus salėje, jau išmontuotoje turbinų salėje ir reaktoriaus valdymo pulto patalpoje.

Įspūdingiausia ekskursijos dalis – didžiulė reaktoriaus salė, kurioje lankytojai gali pastovėti ant nebeveikiančio branduolinio reaktoriaus. Ignalinos AE buvo sumontuoti du reaktoriai iš suplanuotų keturių. Kiekvieno reaktoriaus galia siekė 1500 megavatų. Elektrinės eksploatavimo laikotarpiu reaktoriai buvo didžiausi ir galingiausi iš visų RBMK tipo reaktorių pasaulyje.

„Lankytojus domina, kiek branduolinio kuro buvo kiekviename reaktoriuje, kaip dažnai jis išdegdavo ir kaip kuro kasetės buvo keičiamos, kaip panaudotas branduolinis kuras buvo iškeltas iš blokų į laikinąją kuro saugyklą, ir kas bus su ilgaamžėmis radioaktyviomis atliekomis ateityje“, – pasakoja M.Kiškytė.

Šiuo metu abejuose reaktoriuose panaudoto branduolinio kuro jau nebėra. Sustabdžius abu Ignalinos AE reaktorius – pirmąjį 2004–aisiais, o antrąjį 2009–aisiais – panaudotas branduolinis kuras buvo iškrautas ir padėtas saugoti į dvi laikinąsias panaudoto branduolinio kuro saugyklas, įrengtas jėgainės teritorijoje. Paskutinis konteineris su panaudotu branduoliniu kuru į saugyklą padėtas 2022 metų pavasarį.

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų ekskursijų metu – kaip yra tvarkomos radioaktyviosios atliekos ir kiek laiko jos išliks pavojingos?

Iš visų radioaktyviųjų atliekų panaudotas branduolinis kuras iš yra pati pavojingiausia. Jame lieka net 99 procentų bendro branduoliniame reaktoriuje susidariusių radionuklidų kiekio. Turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras taptų nepavojingas.

Panaudotą branduolinį kurą saugyklose padėtuose konteineriuose planuojama laikyti mažiausiai 50 metų – tai yra laikinas sprendimas. Projektinis konteinerių ir saugyklų eksploatavimo laikas lemia, kad ilgaamžės radioaktyvios atliekos, kurios išliks pavojingos aplinkai tūkstančius metų, bus jose laikomos kelis dešimtmečius. Baigiantis konteinerių ir saugyklų eksploatavimo terminui, turi būti pasirengta galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, perkeliant jas į giluminį atliekyną.

Giluminis atliekynas – tai specialios paskirties inžinerinis statinys, įrengiamas žemės gelmėse. Jam įrengti atrenkamos tik seismiškai ir tektoniškai stabilios teritorijos, kuriose tinkamos geologinės formacijos slūgso 200–700 metrų gylyje. Pažymėtina, kad yra daug įvairių uolienų, tačiau ne visos jos yra tinkamos įrengti giluminį atliekyną. Atrenkamos tik tos geologinės formacijos, kurios per milijonus metų mažai pakito, jų savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios per ateinantį milijoną metų.

Planuojama, kad Lietuvoje giluminis atliekynas bus pastatytas ir pradedamas naudoti 2068–aisiais.

Ekskursijų lankytojai domisi, ar yra kitų alternatyvų – pavyzdžiui, perdirbti arba išvežti radioaktyviąsias atliekas į užsienį.

Būdama ES valstybe, Lietuva priėmė įsipareigojimą sutvarkyti visas šalyje esančias ir susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas bei panaudotą branduolinį kurą. Tuo pačiu valstybė įsipareigojo vengti ateities kartoms nepagrįstai užkrauti bet kokią naštą, susijusią su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu.

Lietuvos įstatymai draudžia panaudotą branduolinį kurą perdirbti šalies teritorijoje. Panaudotą kurą galima perdirbti užsienio šalyse, tačiau susidariusios antrinės atliekos būtų grąžinamos atgal į Lietuvą. Dabartinėmis sąlygomis branduolinio kuro perdirbimas siekiant išskirti pakartotinai naudoti tinkančias daliąsias medžiagas nėra tikslingas, nes šių medžiagų panaudojimo galimybė yra labai ribota, o susidarančias antrines ilgaamžes didelio aktyvumo atliekas būtina tvarkyti panašiai, kaip ir neperdirbtą panaudotą branduolinį kurą.

Pažymėtina, kad Lietuva, kaip ir kitos užsienio valstybės, draudžia įvežti į savo teritoriją kitų šalių radioaktyviąsias atliekas. Todėl mūsų šalyje esančios ir susidarysiančios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos galutinai turi būti sutvarkytos Lietuvoje.

Atsižvelgiant į esamas technologijas, šiuo metu vienintelis tvarus, saugus bei realus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – dėti jas į giluminį atliekyną.

Vadovaujantis pasaulio branduolinės energetikos bendruomene, kitų šalių radioaktyvių atliekų sutvarkymo pavyzdžiais bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis, Lietuva teisės aktuose įtvirtino, kad vienintelis galimas panaudoto branduolinio kuro ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – jų dėjimas į giluminį atliekyną.

Sudėtingiausias technologinis iššūkis laukia ateityje – iki šiol niekur nevykdyti dviejų RBMK tipo branduolinių reaktorių išmontavimo darbai. Svarbu pažymėti, jog Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas yra unikalus procesas visame pasaulyje – tokio tipo reaktorių dar nėra išmontuota niekur pasaulyje.

„Lietuva yra pirmoji pasaulyje, kuri po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo ruošiasi RBMK tipo reaktorių išmontavimui. Atvirumas ir visuomenės informavimas apie vykdomus bei planuojamus darbus yra svarbi šio proceso dalis. Ekskursijos į kontroliuojamą zoną ir galimybė savo akimis pamatyti, kaip viskas atrodo, kokie darbai yra vykdomi ir bus vykdomi ateityje visuomenei padeda suprasti atliekamų darbų mastą, jų reikšmę ir atsakomybę. Mūsų tikslas – kurti švarią aplinką tvariai tvarkant branduolinės veiklos palikimą, kad ateities kartos nepaveldėtų šios naštos“, – pažymi komunikacijos specialistė.

Pirmąjį reaktorių numatoma pradėti išmontuoti 2028 m., antrąjį – 2029 m. Tik užbaigus reaktorių išmontavimo darbus bus galima vykdyti paskutinių Ignalinos AE pastatų ir infrastruktūros griovimo darbus.

„Ekskursijas norime vykdyti kuo ilgiau, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su mūsų vykdoma veikla. Vykdant eksploatavimo nutraukimo darbus patekimas į tam tikras patalpas Ignalinos AE ateityje bus apribotas, tačiau tam mes ruošiamės jau dabar ir planuojame, kokias iki šiol dar nematytas erdves galėtume parodyti svečiams. Paslapčių ir įdomybių Ignalinos atominėje elektrinėje užteks dar ilgam“, – sako M.Kiškytė.