„Lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų, žmonių ir verslo susidomėjimas tvarumu auga. Be abejo, apie tai kalbėti, skatinant gyventi tvariau, reikia kuo daugiau, tik norėtųsi, kad tos kalbos būtų pagrįstos ir ne dviprasmiškos. Tvarumas labai kompleksiškas dalykas, kur nėra vien juoda arba balta, tad nesigilinant į šią temą vartotojui gan lengva pasiduoti eko manipuliacijoms ar žaliajam smegenų plovimui (angl. greenwashing).
Ne taip paprasta suvokti, kas savo veikloje išties vadovaujasi tvarumo principais, paiso apie savo daromą įtaką aplinkos, visuomenės ir valdysenos kontekste, o kas mėgina pasinaudoti situacija, kad šiuo metu akivaizdžiai vyrauja tvarumo „trendas“ ir siekia trumpalaikės naudos. Na, o magistrantūros studijų metu atlikti tyrimai atskleidė, jog mūsų visuomenei edukacijos tvarumo temomis dar gerokai stinga“ – sako T. Morazienė.
Atsisakymas pirkti – aukščiau už rūšiavimą ir perdirbimą
Teodora Morazienė sako, kad augančiu gyventojų susidomėjimu šia tema naudojasi ir verslai, pakuotėse ar reklamose išryškindami tvarumą ar galimybę pakuotę perdirbti, tačiau vis dažniau akcentuojamą žiedinę ekonomiką neretas supranta neteisingai.
„Apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą šiai dienai kalbame daugiausiai, tačiau pagal žiedinės ekonomikos principus, kurių šiai dienai yra net 10 (angl. 1. refuse, 2. reduce, 3. resell/reuse, 4. repair, 5. refurbish, 6. remanufacture, 7. repurpose, 8. recycle, 9. recover, 10. re-mine), perdirbimas yra pačioje apačioje.
Norint gyventi tvariau, pirmiausiai turėtume galvoti apie nereikalingų/nesvarbių pirkinių atsisakymą. Jei atsisakyti nepavyksta – mažinti jų kiekius, suteikti daiktams antrą gyvenimą juos perpanaudojant, perleidžiant kitiems savininkams, juos taisant ar perdarant į kitus daiktus, o tik visa tai išbandžius tinkamai išrūšiuoti ir tikėtis, jog bus perdirbami išgaunant antrines žaliavas arba sudeginami, paverčiant energija.
Tvarume reikia sveiko proto ir balanso ieškojimo. Sveiko proto reikia apsiperkant, suprasti, ką su tavimi bando daryti reklamos ir iš kur tas vartojiškumas atsiradęs. Man atrodo, kad išlaikant balansą galima pakankamai tvariai gyventi ir taip net sutaupyti“, – pabrėžia tinklaraštininkė.
„Kad geriau įsivaizduotume, pasitelkime pavyzdį: vienai porai džinsų pagaminti reikia apie 10 tūkst. litrų vandens, spalvai išgauti naudojami toksiški dažai, kurių gamybai taip pat buvo naudojami resursai. Kitas resursas – žmonės.
Kiek jų reikia vienai porai pagaminti ir kokiomis sąlygomis jie dirbo? Vėliau tie džinsai, kurie dažniausiai gaminami Indijoje, Kinijoje, Pakistane, Bangladeše ir pan. iki mūsų lentynų keliauja tūkstančius kilometrų. Nesiveliant į detales, matome, kiek daug resursų sunaudojama vos vienam daiktui pagaminti, ir kad jo gamybos bei logistikos procesas išskiria dar ir nemenką CO2 kiekį“, – paaiškina moteris.
Pirmieji žingsniai neprivalo būti sudėtingi
T.Morazienė neslepia, jog besilaukiant antrojo vaiko į tvaraus gyvenimo puoselėjimą pasinėrė dar labiau. Visų pirma, kiek pavyksta, stengėsi atsisakyti produktų plastiko pakuotėse ir vadovautis „zerowaste“ filosofija. Visgi auginant vaikus tai daryti išties sudėtinga.
„Praktiškai metus laiko dukrytei naudojau daugkartines sauskelnes, bet ėmusi skaičiuoti sunaudojamus resursus jų kasdieniam skalbimui bei jų sukeliamus nepatogumus, galiausiai atsisakiau. Tikrai ne visi tvarūs sprendimai man pasiteisino, bet dėl to stengiuosi nesigraužti ir nesileisti užvaldomai eko nerimo, kuris vis dažniau ima kamuoti jaunus žmones.
Tvariausia yra nieko nepirkti, nieko nevalgyti ir net nekvėpuoti, nes kvėpuojant išsiskiria CO2, bet juk taip negyvensime“ – juokiasi pašnekovė. „Tad stengiuosi išlikti sąmoninga ir siekti balanso, kažkur suklupus – visada galėsi pasitaisysi kitoje vietoje.“
Nežinantiems, nuo ko pradėti kelią į tvaresnius pasirinkimus, T. Morazienė dar kartą ragina atsigręžti į savo vartojimo įpročius ir pateikia keletą paprastų bet veiksmingų patarimų:
· Vietoj drabužių atsinaujinimo kiekvieną sezoną – keli kokybiški deriniai. Moteris sako, kad tikrai verta investuoti į kelis kokybiškus drabužius, kuriuos būtų galima nešioti ne vieną sezoną ir taip sutaupyti ne tik pinigų ir savo laiko, bet ir Žemės išteklių. Be to, gerą ir kokybišką daiktą norisi pasitaisyti bei nešioti kuo ilgiau.
· Atsisakyti automobilio (varomo iškastiniu kuru) atstumams, įveikiamiems pėstute, dviračiais ar paspirtukais. Transporto industrija yra antroje vietoje pagal generuojamą taršą pasaulyje, o neretas yra įpratęs net ir menkam atstumui rinktis automobilį. Be to, T.Morazienė primena, jog į darbus, studijas, mokyklas ar darželius galima vykti susikooperavus su kolegomis ar kaimynais.
„Esu girdėjusi, kaip kaimynai susitaria, jog vieną savaitę vieni tėvai vaikus veža į mokyklą, kitą savaitę – kiti. Ir smagiau, ir taupiau.“
· Rinktis vietiškai užaugintus ar pagamintus produktus. Taip ne tik įsigysite prekes su mažesniu CO2 pėdsaku atsiradusiu transportavimo iš svetur metu, bet ir paremsite vietinį verslą. T.Morazienė atkreipia dėmesį ir į tai, jog kai kurios pakuotės „eko“, „bio“, „plant based“ ir pan. gali iškelti pirkinio kainą, bet nebūti nei kompostuojamos, nei perdirbamos, o kartais ir atvežtos tūkstančius kilometrų, taip prisidedant prie oro taršos.
„Kartais įprasto plastiko pakuotė yra daug tvaresnis pasirinkimas negu pagaminta iš kokio Pietų Afrikoje augančio augalo. Tinkamai išrūšiuota plastiko pakuotė bus perdirbama ir virs antrine žaliava kitiems gaminiams, o pakliuvusi pas sąmoningą ir kūrybišką žmogų – gal ir perpanaudota bent kelis kartus. Tuo tarpu tokio atvežtinio augalo pakuotė negali būti rūšiuojama ir perdirbama, o patekusi į kompostavimą – gali ir nesuirti.“
· Nešvaistyti maisto. T. Morazienė sako, jog stereotipiškai įsivaizduojama, kad daugiausiai maisto išmetama restoranuose ar prekybos centruose, visgi tiesa kiek kitokia – ES net 53 proc. maisto atliekų susidaro namų ūkiuose.
Pašnekovė duoda kelis lengvai įgyvendinamus patarimus, kurie pagelbės maisto suvartoti ir išmesti mažiau: 1) šaldytuvo priekinėse lentynose laikyti greitai gendančius produktus ir juos suvartoti greičiausiai; 2) jeigu pasibaigęs produkto galiojimas – pasitelkti savo uoslę ir regą, dažnu atveju juos dar galima suvartoti; 3) į maisto prekių parduotuvę eiti sotiems, kitaip lengva prisipirkti ko visai nereikia; 4) apsipirkinėti pagal reikiamų pirkinių sąrašą; 5) gaminti iš likučių; 6) užsišaldyti produktų ar jau pasigamintų patiekalų perteklių; 7) jeigu pasigaminta per daug – galima pavaišinti kaimynus, kolegas arba pasinaudoti „Olio“ maisto dalijimosi programėle.
· Dalyvauti renginiuose ir veiklose, skatinančiose prisidėti prie ekologinių ar socialinių problemų sprendimo. Tai galima daryti savanoriaujant, dalyvaujant tokiuose kasmetiniuose renginiuose kaip „Darom“, „River Cleanup Lietuva“, o ir visada sveikintina einant pasivaikščioti surinkti pakeliui rastas šiukšles.
„Mes su šeima eidami pasivaikščioti ilgus atstumus su savimi nešamės maišelį pakeliui rastoms šiukšlėms surinkti, o sūnus net ir specialią šiukšlių rinkimo lazdą turi. Pati savanoriauju Maisto banke, kuris savo veikla sprendžia tiek socialines, tiek aplinkosaugines problemas“ – patirtimis dalinasi moteris.
