Įspūdingo dydžio tris mėnesius iš sąvartyno žemių ir šiukšlių kurta kaukolės formos skulptūra simboliškai kalba apie Lietuvoje ir kurortuose augančią šiukšlinimo problemą. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė, kurios skatino žiūrovus apmąstyti savo paliekamą plastikinį pėdsaką Žemėje.
Aplinkos ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja beveik 500 kg komunalinių atliekų. Visgi išskirtine statistika, ypatingai sezono metu, išsiskiria Lietuvos pajūrio kurortai.
Remiantis naujausiu Aplinkos apsaugos agentūros tyrimu, vidutiniškai Baltijos jūros paplūdimiuose randama apie 96 vnt. šiukšlių šimto metrų atkarpoje. Daugiausia šiukšlių randama Palangoje – net 330 vnt. šimto metrų atkarpoje, po jos rikiuojasi Melnragė, Smiltynė ir Nida. Paplūdimių smėlyje dominuoja sunkiai yrančios atliekos: nuorūkos, plastikiniai maišeliai ir kitos ilgainiui gamtai ir žmogui kenkiančios šiukšlės.
Būtent apie tokį kasdien žmonijos paliekamą taršos pėdsaką planetoje kalba įspūdinga menininkės J. Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“. Palangoje gausiam žiūrovų būriui pristatydama net tris mėnesius iš sąvartyno žemės kurtą instaliaciją, menininkė pasakojo, kad ją įkvėpė plika akimi matomos šiandieninės ekologinės problemos ir apmąstymai, kad šiukšlės tampa ilgaamžiškesnėmis už mus.
„Šiukšlės – neišvengiama mūsų kasdienybės dalis, mes negalime gyventi visiškai nevartodami. Tačiau galime rinktis tvaresnį gyvenimo būdą. Pavyzdžiui aš, kurdama savo kūrinius, siekiu, kad jie nesugeneruotų papildomų atliekų, todėl dažniausiai juos kuriu iš tvarių ir suvartojamų medžiagų“, – savo mintimis dalijosi menininkė J. Vaitkutė.
Tvarumo estafetę perduoda palangiškiams ir kurorto svečiams
Įspūdingą, beveik 2 metrų aukščio kaukolę dengia žemėje įsiterpusios plastiko, tekstilės ir elektronikos atliekų liekanos, kurios simboliškai primena apie mūsų rankomis kuriamą „plastikosferą“. Būtent tokį kultūrinį XXI a. sluoksnį dėl savo nerūpestingai išmetamų atliekų ilgaamžiškumo paliksime ateinančioms kartoms. Todėl kurdama iš atliekų materijos ir keliaudama po Lietuvą, menininkė vykdo ypatingą misiją ir perduoda tvarumo estafetę skirtingų miestų gyventojams.
„Instaliacija jau aplankė Vilniaus, Kauno, Tauragės gyventojus ir su tvarumo misija pagaliau atkeliavo į Palangą. Šįkart savo kūriniu Palangos gyventojus ir miesto svečius skatinu daugiau kalbėti apie vartojimo kultūros pasekmes, kurias ypač pastebime sezono metu, ir sparčiau judėti tvarumo link. Norėčiau, kad kiekvienas žiūrovas prisiliesdamas prie kaukolės pagalvotų apie tvaresnius kasdienybės sprendimus ir paklaustų savęs, ar šiukšlės yra tai, ką ateities kartoms noriu palikti po savęs?“, – klausė menininkė.
Kelionę atsakingesnio gyvenimo link palangiškiai ir kurorto svečiai gali pradėti nuo prisilietimo prie kaukolės kaktos. Joje įmontuota delno formos plokštelė, kurią galima paliesti ranka. Tai simbolinis raginimas palikti savo įspaudą Žemėje tvariomis mintimis ir idėjomis.
Už švaresnį rytojų atsakingi esame visi
Instaliacijos pristatymo metu sveikinimo kalbą susirinkusiems svečiams sakė aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė. Jos teigimu, ne tik politikai ar mokslininkai, bet ir menininkai prisideda prie to, kad kiekvienas iš mūsų apmąstytų savo atsakomybę ir gyventų tvariau.
„Visi pastebime, kaip keičiasi mūsų klimatas. Tai vyksta, nes mes savo neatsakingu ir trumpalaikišku vartojimu vis labiau užteršiame žemę. Todėl norėdami dar labiau atkreipti dėmesį į šią vis labiau opėjančią problemą, pasikvietėme menininkę J. Vaitkutę, kuri per meną įtaigiai prabilo žmonėms apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę.
Su mokslininkais ir menininkais ir toliau skatinsime atidžiau apmąstyti, kad mus supa daugybė nereikalingų daiktų, be kurių galėtume gyventi tvariau“, – kalbėjo A. Žilinskienė.
Renginyje savo asmenine patirtimi bei tvariomis idėjomis dalijosi ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė. Ji pabrėžė, kad nors tvarumas yra tapęs madingu žodžiu, tačiau jis turi gilesnę reikšmę mūsų kasdienybėje.
„Tvarumas yra susijęs su vertybėmis ir lėtu gyvenimu. O apie vertybes mes pradedame mąstyti tada, kai mūsų baziniai poreikiai yra patenkinti. Žinoma, ne visi turi prabangą gyventi lėtai ir negalvoti, kuo aprengs ar kuo pamaitins savo vaikus. Visgi, tik keičiant savo vertybinį pagrindą, mes galime gyventi tvariau.
Geriausias to pavyzdys yra senoji karta, iš kurių mes galime mokytis daiktų vertinimo ir tvarumo. Pavyzdžiui, mano močiutė kiekvieną plastikinį indelį pernaudoja iš naujo. Man ji yra autoritetas tvarumo kontekste“, – savo mintimis dalijosi N. Rekašiūtė.
Instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“ kultūros bare „Kablys: jūra. Kultūra“ žiūrovai galės išvysti iki rugpjūčio 21 d. Jau rugpjūčio pabaigoje kūrinys iškeliaus į Šiaulius, o vėliau pasieks ir kitus Lietuvos miestus.
