Skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas namuose vidutiniškai yra sukaupęs apie 5 kg nebereikalingos elektronikos ir buitinės technikos, o iš turimų maždaug 70-ies prietaisų, kas aštuntas yra sugedęs arba tiesiog nenaudojamas. Į šią statistiką patenka ir sodybose vietą užimantys kažkada naudoti daiktai.
Vyksta net į atokiausias vietas
Specialistai vardija būdus, kaip galima legaliai atsikratyti įvairiais daiktais ir primena – kuo daugiau jų bus panaudota pakartotinai arba perdirbta, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupysime ir prisidėsime prie taršos mažinimo.
Nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti daiktus rekomenduojama palikti daiktų dalijimosi stotelėse. Visi kiti turėtų nukeliauti į rūšiavimo konteinerius arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Turintiems nebereikalingos stambios buitinės technikos ir elektronikos yra palengvinimas – nemokamą jos išvežimą galima užsisakyti iš bet kurios šalies vietos.
„Galime patvirtinti, kad posakis, jog pavasaris – tvarkymosi metas, yra teisingas, nes pastarosiomis savaitėmis gyventojai gerokai suaktyvėję – sulaukiame daugiau skambučių ir registracijų internetu. Panašu, kad pasitaisius orams gyventojai skuba ruošti sodybas vasarai – gauname daug užklausų paimti nebereikalingą buitinę techniką iš atokesnių Lietuvos vietų.
Kai kurie vis dar nustemba, kad nemokama paslauga gali pasinaudoti ne tik didžiųjų miestų gyventojai. Štai neseniai vienam vadybininkui teko išvežti atitarnavusį šaldytuvą ir televizorių iš Zorūbėlių kaimo, kuriame yra vienintelė sodyba ir ji nuo didesnio miestelio nutolusi apie dvidešimt kilometrų.
Šeimininkas maloniai nustebo, kai išgirdo, kad atvykti į tokį atokų kaimelį mums visai ne problema“, – sakė įmonės „Man rūpi rytojus“ direktorius Vladimir Jankoit.
VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ vadovė Veronika Masalienė priminė, kad elektronikos atliekos priskiriamos prie pavojingų, be to, jose yra daug vertingų medžiagų, kurias perdirbant galima atgauti, todėl šių atliekų surinkimą įpareigoti finansuoti gamintojai bei importuotojai.
Dėl to per daugelį metų Lietuvoje išvystyta sistema yra pritaikyta ir patogi – mūsų šalyje yra tūkstančiai vietų, kur galima priduoti senus elektronikos prietaisus, o už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas žmogui dar ir yra sumokama, be to, galima užsisakyti nemokamą stambios elektronikos išvežimą.
Priminė, kokie pavojai gali kilti
„Senos buitinės technikos, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį ar bet kur palikti, nes netinkamai ardomos ir irdamos tokios atliekos išskiria žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų.
Elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų, tarp kurių yra ir didelės vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Kai elektronikos atliekos patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus, šias medžiagas galima atgauti – panaudoti pakartotinai arba perdirbti“, – pabrėžia V. Masalienė.
Todėl V. Masalienė kviečia gyventojus su elektronikos ir baterijų atliekomis elgtis atsakingai. Smulkią elektroniką, pavyzdžiui, atitarnavusius plaukų džiovintuvus, virdulius ir pan. bei baterijas nunešti į specialias joms skirtas talpas, kurias galima rasti artimiausiame prekybos centre ar biure.
Turint nebereikalingos stambios buitinės technikos galima išsikviesti „Man rūpi rytojus“ komandą, kuri ją surenka ir išveža nemokami. Beje, jei kviesite komandą dėl, pavyzdžiui, skalbimo mašinos, galėsite jiems atiduoti ir smulkias elektronikos atliekas.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
