„Mokslinėje bendruomenėje plastikas kelia didelį susirūpinimą, nes yra ilgaamžis, o lėtai irdamas skyla į mikroplastiką ir nanoplastiką – mažas dalelytes, kurių mokslininkai be tinkamos įrangos nė negali užfiksuoti.
Nepaisant šios problemos, plastikinių produktų gamybos bei naudojimo mastai ir toliau auga, o į aplinką patekusios atliekos kelia grėsmę tiek ekosistemoms, tiek žmonėms“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.
Ekspertės teigimu, dalis plastiko atliekų plaukioja vandens paviršiuje, dalis nusėda ant jūros dugno, jos taip pat aptinkamos ir paplūdimiuose. Tarp šių atliekų dažnai pasitaiko ir įvairių plastikinių maišelių.
„Net ir po panaudojimo išmetant vienkartinius plastikinius pirkinių maišelius į tinkamą atliekų konteinerį, kad būtų perdirbti, jie gali patekti į vandens telkinius ar kitas ekosistemas.
Iš lauko šiukšliadėžių, sąvartynų ar atliekų surinkimo vietų maišelius dažnai į kitą vietą perneša laukiniai gyvūnai ir paukščiai, lengvus maišelius pakelia ir nuneša vos kiek stipresnis vėjo gūsis. Dėl to geriausias sprendimas yra vis tik naudoti kuo mažiau plastiko“, – pastebi prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Plastikas kelia pavojų ruoniukams
Į jūrą patekęs plastikas kelia rimtų ekonominių, sveikatos ir aplinkosaugos problemų. Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė priduria, kad plastiko tarša daugeliu atvejų taip pat yra mirtinai pavojinga gyvūnams.
„Yra daug atvejų, kai gyvūnai praryja plastiko atliekas iš smalsumo arba supainioję jas su maistu. Tuomet plastikas gali užkimšti jų virškinamąjį traktą ar jį sužaloti – tokiu būdu plastikas kelia didžiausią pavojų gyvūnams. Plastikas patenka į organizmus ir netiesiogiai.
Pavyzdžiui, žuvyje esantis plastikas toliau pateks ir į aukštesniame mitybos grandinės lygmenyje esančio gyvūno organizmą šiam suėdus žuvį“, – sako L. Lupeikaitė.
Pasak pašnekovės, dėl vis didėjančios plastiko vandenynuose ir jūrose taršos pirmiausia nukenčia jauni, smalsūs gyvūnai, tarp jų – saugoma rūšimi pripažinti pilkieji ruoniai.
Jiems pavojus kyla ir dėl komerciniuose vandenyse vykdomos žvejybos atliekų: ruoniai gali įsipainioti į tinklus, o negalėdami iškilti į vandens paviršių įkvėpti oro, miršta. Kitu atveju, kai ruonis išsigelbėja iš tinklų, tačiau tam tikra jo kūno dalis lieka įstrigusi, yra apribojamas normalus gyvūno augimas ir vystymasis. Dėl to Lietuvos jūrų muziejuje reabilituotus ir sustiprėjusius ruonių jauniklius muziejaus biologai į jūrą paleidžia tik nuplukdę laivu toliau nuo žvejybinių teritorijų.
Išgelbėtiems ruoniukams suteikti vardai
Jūrų muziejuje šiuo metu sveiksta 18-a pavasarį priglaustų ruoniukų. Jiems birželio pradžioje buvo suteikti lietuviški vardai.
„Bendradarbiaudami su regionų bibliotekomis, jau kelis metus slaugomiems ruoniukams suteikiame tarmiškus vardus, šiemet jie – suvalkietiški. Iš daugiau nei 120 ruoniukų vardų atrinkome pačius gražiausius bei geriausiai atspindinčius ruoniukų charakterį, todėl susipažinkite su Šlebe, Skepeta, Bace, Skrunkiu, Pieskute, Livaru, Šližiku ir kitais mažyliais“, – sako Ieva Jašinskienė, Lietuvos jūrų muziejaus kultūrinės veiklos koordinatorė.
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į taršą plastiko atliekomis ir jų keliamą grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, „Lidl Lietuva“ vykdo paramos ruoniukams iniciatyvą, prie kurios aktyviai prisideda ir prekybos tinklo pirkėjai.
„Kiekvienas nupirktas „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos daugkartinis maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai. Šiuos maišelius reikėtų naudoti kuo ilgiau, kad būtų taupomi ištekliai ir mažinamas atliekų kiekis. Be to, maišeliai yra pagaminti iš 50 proc. perdirbto plastiko“, – pažymi Rasa Didjurgytė.
Nuo pat projekto pradžios 2021 m. vasarą ruoniukų reabilitacijai surinkta beveik 115 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota specialiems jūros žinduolių siųstuvams bei įvairioms mažylių slaugymo priemonėms, naudojamoms naujai atidarytame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, įsigyti.
