Auditorija nesijaučia atsakinga
Humoristas Juozas Erlickas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, atidžiai stebi gyvenimą ir savo įžvalgomis jau trečią dešimtmetį dalijasi su laikraščio „Lietuvos rytas“ skaitytojais. Štai viena jų: „Klimatas šyla dėl žmonių veiklos. Todėl aš nieko neveikiu“.
Paprašytas pasidalinti mintimis, ar humoras pajėgus pakviesti vartojimo bei švaistymo kultūros įsuktus žmones pokyčiui, J. Erlickas nedaugžodžiavo: „Viską tomis eilutėmis ir pasakiau“.
Prieš mėnesį Vilniuje vykusiame vakare su „Humoro klubu“ jo žvaigždė komikas Vaidotas Šiožinis tarė: „Dukrai sakau, kad Arkties gyvūnų įsidėmėti nebeverta. Kol užaugs, jų nebeliks“. Žiūrovai kvatojo ir plojo!
Ar tai – ženklas, kad ši auditorija taps nuovokesnė ir pasistengs, kad jų kasdieniai įpročiai kuo mažiau prisidėtų prie klimato kaitos? Jaunosios kartos komikas Antanas Sadauskas tuo abejoja.
„Paminėti šias temas galima, bet daugumai nėra asmeniškai skaudu dėl padangų miške ar upėje. Esame maža šalis, mažai, lyginant su kitais, išskiriame CO2, tai nesijaučiame ir labai atsakingi. Deginame šiukšles sodybose ir nematome tame problemos, apie kurią ateityje galbūt kalbės dabartiniai paaugliai.
Mes juokaujame apie tai, kas žmonėms įdomu, apie ką jie kalbasi, o kalbasi apie institucijų ydas, mokesčių reformą, pajamų nelygybę, socialinę ir teisinę nelygybę. Negirdžiu plačiai aptariančių žaliuosius judėjimus, todėl ir juokelius apie tai retas supras. Gaila, bet tiesa tokia, – tvirtai taria A. Sadauskas, kurio minčių socialiniuose tinkluose laukia dešimtys tūkstančių sekėjų.
Aplinkosaugos tema atrodo klampi
„Grigeo Klaipėda“ skandalo įkarštyje, prokurorams ir aplinkosaugininkams pranešus apie didžiulio masto Kuršių marių taršą tik mechaniškai apvalytomis nuotekomis, iš Klaipėdos kilęs A. Sadauskas su bičiuliais juokavo supratę, kodėl maudynių Danės upėje entuziastams greičiau iškrisdavo pieniniai dantys, skatino nepirkti įmonės vardu pažymėto tualetinio popieriaus, bet skandalas jau liko praeityje, žmonės seka aktualijas ir užsimiršę grįžta prie senų įpročių.
„Komedijos žanras Lietuvoje yra gana jaunas, vos 15 metų, todėl ir aptariamos temos yra gana paprastos, aiškios, paviršutinės.
„Grigeo“ atveju turėjome ant ko pykti, bet bendresnės aplinkosauginės problemos neturi vieno kaltininko veido, todėl ir nėra į ką nukreipti pykčio“, — pastebėjo grupės „K2 comedy“ narys A. Sadauskas.
97 proc. pasaulio mokslininkų sutaria, kad klimato kaitai ypač didelę įtaką daro žmonių veikla. Žmogus, degindamas iškastinį kurą, kirsdamas atogrąžų miškus ir užsiimdamas gyvulininkyste, vis labiau veikia klimatą ir vidutinę atmosferos temperatūrą.
Nukreipę juoko strėles į klimato kaitos sukėlėjus komikai rizikuotų likti be žiūrovų.
Neturi tikslo ugdyti
Kitas jaunosios kartos humoristas Viktoras Balykovas, kurį socialiniame tinkle „Instagram“ seka daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių, neseniai pasidalino savo daina apie rūšiavimą.
„Kai manęs klausia, ar šiukšles rūšiuoju? Aš atsakau „taip“, bet gal aš meluoju! Gali žmonėms ką nori sakyti – koks skirtumas, nes jie negali patikrint“, – šios V. Balykovo išdainuotos mintys buvo perklausytos beveik pusę milijono kartų. Tokiu dėmesiu retai gali pasigirti net aktualūs informacinių televizijos laidų pranešimai.
Pasiteiravus Viktoro, kokią žinutę savo auditorijai jis norėjo perduoti šiuo kūriniu bei kiek jam pačiam svarbios aplinkosauginės temos, komikas atsakė trumpai: „Aš nesu tas žmogus, kurio reiktų klausti, nes aš tiesiog nerūšiuoju ir sugalvojau tą juokelį tiesiog iš oro“.
Prieš metus atliktos visuomenės apklausos duomenimis, visas namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiuoja 60 proc. Lietuvos gyventojų, 5 proc. daugiau nei 2020 m.
Iššūkį priėmė improvizacijos teatras
Apie klimato kaitą informuojančio projekto „Klimatosūkis“ vadovė Inga Labutytė-Atkočaitienė neabejoja, kad humoras gali padėti giliau suprasti aplinkosaugos problemas ir pakviesti susimąstyti, tačiau Lietuvoje tai dar neįprasta tiek auditorijai, tiek atlikėjams.
Inga tai patyrė praėjusį spalį Vilniuje surengusi visuomenei atvirą improvizacijų šou klimato kaitos tema su teatro „IMPRO241“ aktoriais.
Nors aplinkosaugos specialistai būtų pasiginčyję su aktoriais dėl šou metu išsakytų kai kurių minčių apie atliekų tvarkymo sistemą, poveikį klimatui ar inovacijas, „Klimatosūkio“ vadovė to nesureikšmina.
„Ši patirtis tik parodo, kad aplinkosaugos tema gyventojams nėra iki galo aiški ir dar ne visos galimybės išnaudotos, kad klausimai pavirstų atsakymais bei veiksmais.
Svarbiausia, kad aktoriai į žiūrovų mestus iššūkius sureagavo išradingai, pavyzdžiui, kaip būdą spręsti transporto keliamas problemas siūlė karvėmis traukiamus vežimus, nes karvės judėtų nenaudodamos benzino ir, kartu, puikiai patręštų žaliąsias sostinės erdves. Buvo daug gardaus juoko, nors pati tema nėra juokinga.
Duomenys rodo, kad situacija gamtoje vis prastėja, bet aš regiu humorą kaip būdą per saviironiją pasiryžti pokyčiams!“ – sakė I. Labutytė-Atkočaitienė.
Aplinkosaugos temų atsiradimas tokiuose kontekstuose džiugina ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorių Tomą Vaitkevičių. Tai jis vadina ženklu, kad žmonėms ši tema tampa vis svarbesnė.
„Humoras yra puiki forma perteikti žinią sveikai – nedramatizuojant ir nefilosofuojant.
Dalį žmonių jis veikia pozityviai, suteikdamas progą pasijuokti ir iš savęs.
O kiti, matyt, netiki aplinkosaugos temų svarba, yra praradę viltį arba užvaldyti „mažo žmogaus“ sindromo, kai neigiama asmeninė atsakomybė. Bet ir toks mąstymas, tikiu, neišvengiamai keisis.“, – svarstė T. Vaitkevičius.
