Ši problema, pastebi specialistai, darosi vis aktualesnė – Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyno priežiūros specialistas Vaidas Aidukas pastebi, kad vienkartinių maisto ir gėrimų pakuočių kiekis sąvartyne išauga būtent atšilus orams.
Teršiamos ir gražiausios šalies vietos
Nors Lietuva garsėja įspūdinga gamta, kai kuriems gyventojams vienkartinių indų po savęs nepalikti nepavyksta net lankant gražiausius šalies kampelius, o panašią liūdną tendenciją – šiltuoju sezonu išaugusį atliekų kiekį – pastebi ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai.
„Miškuose labai daug vienkartinių indų: kavos puodeliai iš degalinių, daug vienkartinių indų poilsiautojai palieka poilsiavietėse, gražesnėse privažiuojamose vietose prie Minijos ir Vilhelmo kanalo, aplink sodininkų bendrijas“, – teigia VMU Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Rimkienė.
Pasak jos, Šalčininkų regioniniame padalinyje palyginus su kitomis įvairiomis aptinkamomis atliekomis – vienkartinių indų randama apie 500 kg per metus: daugiausia tai vienkartiniai kavos puodeliai, pasitaiko ir rinkinių po piknikų, nors tai – pavieniai atvejai.
Panaši situacija ir Nemenčinės regioniniame padalinyje – šių atliekų tikrai netrūksta, o jų kiekis ypač išauga atėjus šiltajam metų sezonui.
„Radimo vietos – rekreaciniai objektai, pakelės, stovėjimo aikštelės ir pan. Daugiausia randame greito maisto restoranų vienkartinių indų ir pagal išmestus vienkartinius kavos puodelius galime sužinoti, kurios įmonės degalinė yra arčiausiai prišiukšlintos vietos“, – priduria specialistė.
Perkate maistą – neškitės dėžutę
Visgi tiek vienkartinių maisto, tiek gėrimų pakuočių kiekį galima sumažinti. Neretas, užsisakydamas maistą restorane ar kavinėje, jį išsineša vienkartinėje pakuotėje. Tvaraus gyvenimo entuziastė Aušvyda Kulikauskienė sako, kad nors dauguma mūsų apie tai nei nesusimąsto, patiekalus išsinešimui galime pasiimti ir daugkartiniuose induose, jei tai tik leidžia įstaigos vidaus taisyklės.
„Įstaigai tereikia apsirašyti vidines procedūrų taisykles ir jų laikytis (turėtų būti aprašyta maisto pakavimo išsinešimui procedūra). Svarbu, kad būtų užtikrintas įstatyme nustatytas higienos reikalavimas. Taigi, tokia higieną užtikrinanti procedūra gali būti vienkartinės pakuotės naudojimas. Arba, pavyzdžiui, rankų nusiplovimas po sąlyčio su kliento pakuote“, – teigia A. Kulikauskienė.
Tą patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
„VMVT specialistų nuomone, viešojo maitinimo įmonėje pagamintų gėrimų ar maisto įdėjimas į kliento atsineštą švarią tarą galimas bei atsižvelgus į maisto švaistymo mažinimo politiką bei maisto vienkartinių pakuočių mažinimo iniciatyvas netgi rekomenduotinas.
Įmonės turi nusistatyti tvarką, kuria vadovausis klientui paprašius įdėti įmonėje pagaminto maisto ar įpilti gėrimo į jo atsineštą tarą, svarbu tik, kad kliento tara nepatektų į virtuvės zoną, o atliekami veiksmai turi užtikrinti maisto saugą ir higieną“, – pranešė VMVT.
Pasak A. Kulikauskienės, maitinimo įstaigos po truputį „pratinasi“ prie savo tarą turinčių klientų, nors tai, deja, dar ir nėra įprasta praktika, todėl patarimų tvaraus gyvenimo entuziastė turi ne tik klientams, bet ir restoranams.
„Jei galėčiau patarti sušių restoranams, siūlyčiau jiems Wolt programėlėje vienkartiniams įrankiams (lazdelėms) padaryti pasirinkimo galimybę. Taip pat ir sojos padažui.
Viskas, kas papildomai pakuojama ar tiesiog yra vienkartinis, turėtų turėti pasirinkimo galimybę ir ji būtų papildomai apmokestinama“, – sako A. Kulikauskienė ir priduria, kad nors dabar pakuotė apmokestinama, sušiams valgyti skirti pagaliukai neretai įdedami net jų neprašant.
Išeitis – tvaresni pasirinkimai
Daugkartines pakuotes naudoti skatina ir „Ecoservice“ pardavimų vadovas Linas Černiauskas, kuris įsitikinęs, kad tvaresnio pasirinkimo nėra. Dabar daugkartinių maisto bei gėrimų pakuočių pasirinkimas iš ties platus: yra daug tiek spalvų, tiek dydžių ar medžiagų pasirinkimų.
Visgi jei daugkartinius indus pasiimti pamiršote, L. Černiauskas sako, kad bent kol kas optimaliausias variantas yra plastikiniai (polipropileniniai) indai, žymimi Nr. 5 (PP).
„Šią medžiagą geba išrūšiuoti rūšiavimo įrenginiai, o perdirbėjų nereikia ieškoti labai toli – jų yra ir Lietuvoje“, – sako L. Černiauskas.
Pasak jo, gamtai draugiškesnis pasirinkimas būtų ir popierinių indų kompostavimas, tačiau svarbu prisiminti, kad plastikas, kuriuo dauguma jų yra padengti, suyra per daug ilgesnį laiką, nei popierius.
Nepamiršti daugkartinių gertuvių bei maisto dėžučių ragina ir Valstybinės miškų urėdijos specialistai.
„Kiekvienas turime gerbti ir tausoti gamtą, kurioje poilsiaujame ir leidžiame laiką. Nuo kiekvieno iš mūsų elgesio priklauso, kokius Lietuvos miškus turėsime.
Kasmet Valstybinių miškų urėdijos miškininkai miškuose surenka apie 1000 tonų atliekų. Kiekvienas, atvykęs į miškus ir rekreacinius objektus, turėtų savo šiukšles išsivežti su savimi ir nepalikti jų miške“, – prašo specialistai.
Kai kurių perdirbti nepavyks
Nors vis daugiau gyventojų rūšiuoja namuose, nusprendę į iškylą ar pasivaikščiojimą pasiimti užkandžių ar gėrimų, pamiršta, kad atliekas tinkamai tvarkyti reikia būnant ir gamtoje. Didelė problema, pastebi V. Aidukas, kad ne visos pakuotės yra išrūšiuojamos.
Vienkartinius indus labai svarbu tinkamai atskirti pagal jų rūšį ir išmesti į atitinkamą, pakuotėms skirtą konteinerį. Į mišrių komunalinių atliekų srautą patekę popieriniai ar plastikiniai indai dažnai būna sutepami, todėl perdirbimui jie nebetinka. Be to, su vienkartinių indų perdirbimu kyla ir dar viena problema.
„Popieriniai indai nėra geras pasirinkimas, nes popierius juose kombinuojamas kartu plastiko sluoksniu, kas apsunkina perdirbimą. Dėl to, kad popierius linkęs sugerti skysčius bei riebalus, dėl ko jis praranda savo perdirbimo savybes (užterštumas), perdirbėjams apskritai tampa nenaudinga jį perdirbti“, – sako L. Černiauskas.
Tvaresnius pasirinkimus skatina ir verslai
Kaip vieną didžiausių problemų tiek V. Aidukas, tiek VMU specialistai įvardija kavos puodelius. Lietuviai kavą iš ties mėgsta, o neretai keliaudami po Lietuvą šį gėrimą jie įsigyja degalinėse. Kaip ir dauguma tokio tipo indų, popieriniai puodeliai, siekiant išlaikyti jų savybes, viduje padengti plastiku.
„Circle K“ Rinkos vystymo direktorius Renatas Alekna sako, kad šis tinklas jau imasi veiksmų, padėsiančių sumažinti į aplinką išmetamų maisto ir gėrimų pakuočių kiekį.
„Maisto pakuotės ir jų pakeitimas aplinkai draugiškomis alternatyvomis yra vienas didžiausių mūsų prioritetų. Planuojame, kad iki 2025 m. mums pavyks padidinti degalinėse naudojamų tvarių maisto pakuočių kiekį 25 proc., o prie to prisidės ir populiarinami daugkartiniai puodeliai“, – sako R. Alekna.
„Circle K“ klientai naudotis daugkartiniais puodeliais skatinami ir nuolaidomis, ir šalia kavos gaminimo stotelių įrengtomis puodelių plovimo vietomis. Kiekvienas, atsinešęs savo puodelį, gali kavą įsigyti pigiau, o šia galimybe, tikina R. Alekna, klientai noriai naudojasi.
„Džiaugiamės, kad mūsų degalinių klientai palankiai įvertino šią iniciatyvą – nuo kampanijos pradžios atsinešančių savo puodelius išaugo 180 proc. ir šis skaičius toliau sėkmingai auga. Tuo pačiu išaugo ir „Circle K“ parduodamų daugkartinių puodelių populiarumas.
Manome, kad daugkartinių puodelių populiarumui prisidėjo ir kavos stotelėse įrengtos puodelių plovimo salelės, kurios užtikrina daugiau patogumo klientams. Sakyčiau, kad tinkamos infrastruktūros sukūrimas taip pat turi nemažai įtakos vartojimo įpročių pokyčiams“, – aiškina įmonės rinkos vystymo direktorius.
„Vien Lietuvos degalinių tinkle „Circle K“ per metus apsilanko iki 30 mln. lankytojų, todėl neabejoju, kad tokios iniciatyvos keičiant pirkėjų įpročius mažins sunaudojamų vienkartinių puodelių kiekius. Norisi tikėtis, kad šiuo daugkartinių puodelių naudojimo skatinimu paseks ir kiti šalies degalinių tinklai“, – tikisi R. Alekna.
