„Lietuvos ekonomika, gyventojai, verslai, valstybinis sektorius sumoka apie 6 mlrd. eurų į užsienio sąskaitas pirkdama dujas, benziną, anglį, dyzeliną ir kitą iškastinį kurą, įskaitant ir elektros importą. Vietoje to, kad šiuos pinigus paliktume Lietuvos ekonomikoje – pasigamintume sau elektrą, šildymą, važinėtume automobiliais, kurie naudotų vietinę energiją“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė S. Gentvilas.
„Tai yra milžiniški pinigai, kurie gali būti palikti Lietuvos ekonomikoje, o kasmet 6 mlrd. siunčiami neaišku kur“, – teigė jis.
Pasak ministro, Seime beveik priimtos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti akcizus taršiam kurui, leistų „iš esmės“ mažinti tokių išteklių vartojimą – augant jų vartojimo kaštams, gyventojams kartu siūloma naudotis parama švaresniems energijos šaltiniams įsirengti.
„Viena ranka kuriamos paramos priemonės tiek saulės jėgainėms pasistatyti, tiek šilumos siurbliams, tiek biokuro katilams įsirengti, elektromobiliams, jų įkrovimo stotelėms įsigyti. (...) Kita ranka valstybė turi mažinti lengvatas iškastiniam kurui ir taupyti žmonių sveikatą“, – sakė S. Gentvilas.
Jo teigimu, siūlomas akcizų didinimas „nėra radikalus“.
„Įstatymas, iki 2030 metų, labai nuosaikiai, 19 centų per 6 metus pakeltų, pavyzdžiui, dyzelino akcizą. Tai nėra radikalu. Matėme, kad ką tik per krizę dyzelino kaina šokinėjo 60 centų, prieš 4–5 mėnesius tiek buvo pakilusi“, – kalbėjo S. Genvtilas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukti CO2 dedamąją.
Pasak ministro, pataisos Seimo turėtų būti priiminėjamos antradienį.
Akcizų įstatymą siūloma keisti siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Lietuvoje. Ji įspėja, kad jei to padaryti nepavyktų, tektų mokėti baudas.
