Ne tik už Atlanto vairuotojai negeba tinkamai pasirūpinti atlikusiomis padangomis. Ir Lietuvoje atliekų tvarkymo specialistai vairuotojams kasmet kantriai lyg darželinukams primena nebereikalingų padangų sutvarkymo gaires.
Jų – vos trys: priduoti pardavėjui, iš kurio įsigyja naujas padangas, palikti autoservise, kuriame jas keičia, ar pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Vilniaus regiono aikštelėse kiekvienas gyventojas nemokamai gali priduoti keturias padangas per metus.
„Gal tai – žmonių nesąmoningumas, gal tinginystė, bet kelkraščiuose, miškuose, upėse vis dar paliekama padangų. Tai – nežmogiška“, – sekmadienio „Atliekų kultūros“ laidoje ištars Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aikštelių eksploatacinės priežiūros atliekų specialistas Gžeslav Babkin.
Kasmet iš Lietuvos miškų surenkama apie 200 tonų bešeimininkių padangų.
„Yra nesąžiningai veikiančių autoservisų, kurie vengia priimti padangų atliekas, bando jas atiduoti atgal klientui ir jis pasimeta. Čia svarbu paminėti, kad negalima atsikratyti padangomis nelegaliai, išmesti į miškus ar ežerus“, – pabrėš Veronika Masalienė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
Apie nepavykusias pastangas priduoti atliekas ar kitas įtarimų keliančias situacijas reikėtų drąsiai informuoti į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.
Padangų pardavėjai ar autoservisai privalo priimti padangų atliekas, vykdyti jų apskaitą GPAIS – vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje – ir perduoti atliekas tvarkytojui.
Legaliems platintojams bei autoservisams tai papildomai nekainuoja, nes sistemą finansuoja importuotojai. Tačiau ši kompensacija negalioja šešėlyje veikiantiems, nelegaliems, neatsakingiems verslams.
„Žala yra labai didelė. Padangų atliekos dūla, irsta gamtoje apie 140 metų. Civilizuota visuomenė geba padangas perdirbti, o neperdirbamas medžiagas deginti kogeneracinėse jėgainėse ir išgauti energiją“, – primins V. Masalienė.
Atsidūrusios upėje, miške ar sudegintos padangos tampa ne tik kenksmingos gamtai, bet ir patiems teršėjams, jų artimiesiems ir apskritai visuomenei.
VAATC surinktos padangos keliauja atliekų tvarkytojams, kurie jas smulkina, rūšiuoja pagal medžiagas ir vėliau naudoja įvairiems gaminiams: žaidimų aikštelių dangai, automobilių stovėjimo aikštelių riboženkliams, guminiams kilimėliams.
Skirtingai nei atliekų perdirbimo gamyklos, menininkė Agnė Kišonaitė orientuojasi ne į masinę gamybą, o kuria vienetinius darbus. Du tūkstančius senų nagų lako buteliukų ji sukomponavo į didžiulę mozaiką, iš lūpų dažų pakuočių sukonstravo milžinišką lūpdažio skulptūrą, kūrybiškai pritaikė insulino švirkštus.
„2012-aisias man diagnozavo cukrinį diabetą. Beveik nuo pirmos dienos pradėjau rinkti insulino švirkštus. Jie spalvingi, gražūs, primena flomasterius. Žinute, kad renku, su savo pacientais pasidalino ir pažįstami gydytojai. Kai susikaupė nemažai, sukūriau skulptūrą“, – ne tik papasakos, bet ir laidos žiūrovams savo darbus parodys A. Kišonaitė.
Šiuo metu menininkė kuria instaliaciją iš nebenaudingų akinių rėmelių. Kaip juos perduoti kūrėjai, paaiškės sekmadienio laidoje.
Rubrikos „Minimalistai“ pašnekovas, kelionių organizatorius Simonas Teškevičius patars nepasikrauti daiktais keliaujant. Viską, kas išties svarbu, Simonui nesudėtinga susidėti į kelioninę kuprinę ar rankinį lėktuvo bagažą.
Paauglės Fausta ir Ugnė kartu ruošis jau ketvirtadienį, balandžio 27-ąją, vyksiančiam „Atliekų kultūros“ egzaminui. Tai – galimybė pasitikrinti savo žinias apie atliekų tvarkymą ir laimėti dviratį bei kitų šaunių prizų.
Naujausia tvaraus gyvenimo būdo „Atliekų kultūra“ laida – sekmadienį 18:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
