Vietoj svarelių – buteliai
Paskata pokalbiui apie sportavimui reikalingas priemones tapo vienoje dalinimosi daiktais stotelių „DĖK’ui“ Vilniuje vykę teminiai mainai. Vieni atsisveikino su nenaudojamais treniruokliais, sportine apranga, avalyne, kiti džiaugėsi apsirūpinę tokiais daiktais nemokamai.
„Šį kostiumą įsigijau su mintimi, kad sportuosiu, bet taip ir neapsivilkau. Jau 10 metų!“, – pati stebėjosi vilnietė Dovilė, atiduodama naujutėlį komplektą. O iš Trakų atvykusi Julija čiupo pilateso mankštai skirtą žiedą nė neišėmusi iš dėžės pasižiūrėti – jei nepritaikys pati, padovanos mankštintis mėgstančiai savo mamai.
Agnė užsuko pasižvalgyti sportui skirtų marškinėlių, tamprių ir svarelių. Pastarųjų neradusi planavo pasinaudoti trenerės E. Sakalaitės patarimu ir kurį laiką sportuoti naudojant parankines priemones – vandens pripildytus buteliukus ar kruopų maišelius. Svarbiausia, anot specialistės, atkreipti dėmesį, kad abu savadarbiai svareliai būtų vienodo svorio, keliant neišslystų ir nesužeistų.
„Pradėti sportuoti rekomenduoju nuo apsilankymo pas specialistą, o ne parduotuvėje. Reikėtų pasirūpinti ir kraujo tyrimu. Tuomet kineziterapeutas ar treneris įvertins bendrą fizinę būklę, pasidalins įžvalgomis ir patarimais, nuo ko pradėti ir kokiu intensyvumu sportuoti.
Dažnai pasitaiko, kad pernelyg aktyviai pradėję treniruotis, vėliau žmonės šį užsiėmimą metą, aprangą ir priemones palikdami dulkėti lentynose.
Pirmąjį mėnesį, apskritai, geriausia nieko specialaus nepirkti ir prisijaukinti judesį lauke – sparčiau žingsniuojant, atrandant ilgesnius maršrutus, daugiau būnant gryname ore. Tai – puiki įžanga aktyvesnį gyvenimą – į lengvą nepatogumo zoną, jaučiant malonumą“, – paaiškino E. Sakalaitė.
Panaudoja perdirbtą plastiką
Sportui tinkamos aprangos gamintojai pastaraisiais metais išgyvena savo aukso laikus. Dėl su pandemija susijusių apribojimų išaugusi patogių, sportiško stiliaus drabužių paklausa, prognozuojama, ir toliau augs.
Ne tik didžiosios bendrovės, bet ir smulkesni prekių ženklai į gaminius vis dažniau įtraukia perdirbtą poliesterį, gaminamą iš plastikinių butelių ar iš vandenyno surinktų žvejybinių tinklų. Tai padeda mažinti plastiko atliekų kiekį aplinkoje ir tausoti energiją.
Visgi toks perdirbimas – vieno žingsnio, nes vėliau tie drabužiai nebevirs naujais drabužiais, o batai – batais. Todėl ypač svarbu yra turimus drabužius naudoti kuo ilgiau, taisyti ir perleisti kitiems, jei tampa nebereikalingi.
„Dėvėta sporto apranga gali puikiai tarnauti įvairių sporto šakų atstovams. Nebūtina pirkti naujos.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti avalynei. Bėgiojimui ar kitoms itin aktyvioms veikloms, kai pėda lengvai išformuoja batus, siūlyčiau rinktis naują ar labai mažai dėvėtą avalynę.
Kito žmogaus pėdų stipriai išformuoti batai naujam nešiotojui gali pakenkti, suprastinti treniruočių kokybę, sukelti laikysenos, pėdos problemų.
Tačiau yra grupė sporto šakų, kur avalynė koją įtvirtina kaip, pavyzdžiui, slidinėjimo batai. Tuomet galima drąsiai pirkti dėvėtą apavą ar nuomotis jį – tarnaus puikiai. Taip pat nepamirškite, kad perėmus kito dėvėtus batus galima juos gerokai atnaujinti, tiesiog pakeitus vidpadį“, – pasiūlė sveikatingumo trenerė.
Suklaidina ir prekybininkai
Antrinė sporto inventoriaus rinka Lietuvoje turi ką pasiūlyti ieškantiems – skelbimų platformose galima įsigyti dėvėtų treniruoklių, dviračių, riedučių ir kitų reikmenų, plačią dėvėtos aprangos ir avalynės įvairovę siūlo „Vinted“.
Ar pasiseks aptikti šį tą reikalingo dalinimosi daiktais vietose kaip stotelės „DĖK’ui“ Vilniaus regione, „Imk“ Klaipėdoje, „Dalinkimės“ Utenos regione bei panašiose, priklauso nuo sėkmės.
Fizinio aktyvumo specialistas, šiaurietiško ėjimo treneris Dainius Katilius primena, kad svarbiausia įsitikinti inventoriaus kokybe ir tiksliai žinoti savo lūkesčius. Jo patirtis rodo, kad suklysti lengva netgi renkantis šiaurietiškam ėjimui skirtas lazdas.
„Lazdų yra įvairių: vienos tinka kopiantiems į kalnus, kitos – norint praktikuoti šiaurietišką ėjimą, trečios – tiesiog pasiremti, kai trūksta balanso. Klaidinga galvoti, kad viena gali tikti viskam ar visos jos veikia panašiai. Pagalvokite apie kamuolį – su futbolo kamuoliu krepšinį žaisti nebus smagu, nors abu jie yra apvalūs“, – palygino D. Katilius.
Renginio stotelėje „DĖK’ui“ metu lankytojus konsultavęs vilnietis apgailestavo, kad pirkėjus suklaidina ir prekybininkai. Viename prekybos tinkle buvo paskelbta akcija šiaurietiškoms lazdos, nors jos iš tiesų buvo skirtos pasivaikščiojimams kalnuose. Subtilumų neišmanantis pirkėjas griebia žiūrėdamas vien į kainą, o paskui nepajunta nei sportavo malonumo, nei naudos, kurią gautų pasirinkęs tinkamą inventorių. Galiausiai pirkinys tampa nenaudojamu kliuviniu.
Atmintinė siekiantiems sportuoti tvariau
Iki sporto klubo keliaukite pėsčiomis ar dviračiu. Kita alternatyva – viešasis transportas ar bent jau trumpesnis atstumas automobiliu, likusią kelio dalį įveikiant pėsčiomis. Taip ir natūraliai apšilsite, ir prisidėsite prie oro taršos mažinimo bei energijos tausojimo.
Sportinę aprangą prižiūrėkite vadovaudamiesi skalbimo instrukcijomis ir taisykite, jei įplyšta. Organizacijos Ellen MacArthur fondo ataskaitoje, kurią vėliau patvirtino Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa, teigiama, kad paprasčiausiai dvigubai ilgiau dėvint turimus drabužius nei įprasta dabar, drabužių pramonės sukuriama tarša sumažėtų 44 proc. 2017-ųjų metų tyrimo duomenimis, drabužis pasaulyje vidutiniškai dėvimas 120 kartų, kai 2000-aisiais šis rodiklis siekė vidutiniškai 200 kartų.
Rinkitės naudotą įrangą sportui. Tai prasminga, nes naujiems gaminiams sukurti reikia ypač daug energijos, o perdirbimo galimybės ypač mažos dėl naudojamų plastiko mišinių įvairovės.
Atraskite ir išbandykite bendruomenei skirtus lauko treniruoklius.
Prisijunkite prie sportuojančių lauke – bėgikų, žygeivių, dviratininkų. Šios sporto šakos ne tik teikia įvairialypę naudą, bet ir atidesnį žvilgsnį į supančią aplinką bei įkvepia prisidėti prie jos puoselėjimo.
Naudokitės gertuve. Vengdami gėrimų vienkartiniuose buteliukuose prisidėsite prie pasaulinės taršos plastiku mažinimo ir, žinoma, sutaupysite.
Venkite netvariai, į perteklines ar neperdirbamo plastiko pakuotes supakuotų užkandžių.
