Į posėdį, kaip jau tapo įprasta šioje byloje, atvyko tik abi kaltinimą palaikančios prokurorės ir dalis advokatų.
Likę advokatai ir patys kaltinamieji teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.
Tyrimą atliko ir užsienio ekspertai
Per anksčiau vykusį posėdį sutarus dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas, advokatas Linas Sesickas pradėjo garsinti skaidrėmis iliustruotus AB „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimus šioje byloje.
Ankstesniam posėdžiui skirto laiko nepakako paaiškinimams pagarsinti, todėl AB „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimai toliau buvo garsinami ir per pirmadienį surengtą teismo posėdį.
Pasak L.Sesicko, tarptautinė ekspertų komisija, kuriai vadovavo kompetetingas mokslininkas iš Italijos, atliko tyrimą. Buvo tiriami bendrovei inkriminuotų teršalų komponentai, sumodeliuotas pats taršos procesas.
„Ekspertai parinko geriausią, blogiausią ir tris tarpinius scenarijus. Buvo pamėginta paskaičiuoti gamtai padarytą žalą pagal visus scenarijus. Pagal geriausiąjį scenarijų žala siekė nulį eurų, o pagal blogiausiąjį – per du šimtus tūkstančių eurų.
Šio tyrimo ataskaitos apimtis – daugiau nei 500 puslapių. Tyrimą atlikę ekspertai taip ir nenustatė, kad nuotekose buvę teršalai būtų padarę reikšmingą neigiamą poveikį Kuršių marių ekologinei būklei“, – teisme sakė L.Sesickas.
Teršėjų yra ir daugiau
Pasak AB „Grigeo Klaipėda“ advokato, ši ataskaita buvo pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios specialistai nesutiko su užsienio ekspertų nustatytais faktais ir išvadomis.
Tada, advokato teigimu, vėl buvo kreiptasi į šias išvadas pateikusius užsienio ekspertus, kad jie patikrintų pateiktų išvadų teisingumą įvertinę aplinkosaugininkų išsakytas pastabas.
„Buvo parengta dar viena ataskaita, kur ekspertai nurodė, kodėl jų išvados yra teisingos. Aplinkosaugininkai turėjo gilintis į šį atsakymą, bet jį ignoravo. O tai yra labai svarbu, nes jei nėra didelės žalos gamtai, tai ir bendrovės negalima kaltinti šiuo nusikaltimu“, – teisme sakė L.Sesickas.
AB „Grigeo Klaipėda“ advokatas atkreipė dėmesį ir parengtą bei teismui pateiktą Kuršių marių vandens būklės apžvalgą. Šioje 50 puslapių apžvalgoje, kurią rengė apie trisdešimt mokslininkų, L.Sesicko teigimu, padaryta išvada, kad Kuršių marių būklė jau ir taip buvo bloga, o bendrovės „Grigeo Klaipėda“ indėlis buvo nedidelis ir negalėjo sukelti reikšmingo neigiamo poveikio.
Pasak advokato, nuotekas į Kuršių marias leidžia ir kiti ūkio subjektai turintys TIPK leidimus, todėl AB „Grigeo Klaipėda“ tarša turi būti vertinama šiame kontekste.
A.Sesicko teigimu, Kuršių marios yra teršiamos ir Nemunu iš Baltarusijos atplukdytų teršalų, ir trąšų, kuriomis tręšiami pasėliai laukuose, likučiais.
Reikia realių darbų
AB „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimus teikęs advokatas atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamentas milijoninį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos pareiškė net neatlikęs situacijos vertinimo: „Buvo paskaičiuoti tik išleisti teršalai, tačiau toks tarpinis paskaičiavimas nėra tikslus“.
L.Sesickas akcentavo bendrovės „Girgeo Klaipėda“ siekį imtis aplinkos atkūrimo priemonių.
„Dėl tokio plano į Aplinkos apsaugos departamentą buvo kreiptasi dar 2021 vasarą, tačiau aplinkos atkūrimo planas nėra patvirtintas iki šiol. Mes pasiūlėme šienauti nendres, tačiau aplinkosaugininkai pareiškė, kad ši priemonė galėtų būti tik pagalbinė.
Rekomendavus Aplinkos apsaugos departamentui bendrovė sudarė sutartį su AB „Klaipėdos vandenys“ dėl bendradarbiavimo modernizuojat valymo įrengimus.
Jei tie projektai būtų pradėti įgyvendinti, tai būtų galima kalbėti apie taikos sutartį. Bet nėra teisinio aiškumo iš Aplinkos apsaugos departamento pusės.
Nepaisant to, bendrovė įgyvendino du pilotinius nendrių šienavimo projektus. Ištyrę nupjautas nendres mokslininkai paskaičiavo, kiek jų reikėtų nušienauti, kad būtų pašalinti bendrovei inkriminuoti teršalai.
Reikia realių darbų, kad iš Kuršių marių būtų pašalintas AB „Grigeo Klaipėda“ inkriminuotas teršalų kiekis, o ne santykius aiškintis teismuose“, – per posėdį sakė L.Sesickas.
Prašė išskirti civilinio ieškinio nagrinėjimą
AB „Grigeo Klaipėda“ advokatas pateikė teismų praktikos pavyzdžių, kai taršos incidentų sukėlėjams įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones, jiems pareikštų civilinių ieškinių sumos būdavo ženkliai sumažinamos, arba jų būdavo išvis atsisakoma.
Aplinkos atkūrimo priemonės, L.Sesicko teigimu, būtų įgyvendintos daug sparčiau, jei civilinis ieškinys būtų nagrinėjimas atskirai nuo baudžiamosios bylos: „Tuomet bendrovė turėtų kur kas daugiau galimybių realizuoti savo sumanymus“.
Kadangi AB „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimų pagarsinimui nepakako laiko ir per pirmadienį vykusį teismo posėdį, jie bus toliau garsinami per kitą posėdį, kuris įvyks balandžio 5 dieną.
Nustatė 48 milijonų eurų žalą
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Teisiamųjų suole atsidūrė ir bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis bendrovės generalinis direktorius Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, kurie sudėti į 109 tomus.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o AB „Grigeo Klaipėda“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda.
