„Mes esame pasirinkę savo emisijas vertinti per keleivį. Kadangi naujasis terminalas suteiks galimybę didinti keleivių skaičių, tai tokiu būdu mes galėsime mažinti ir vienam keleiviui tenkančių emisijų kiekį. Senajame terminale tos galimybės buvo ribotos“, – aiškino Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovė Kristina Greičiūtė.
Jos teigimu, kiekvienas naujas objektas, ypač tokios apimties kaip naujasis išvykimo terminalas, pirmaisiais eksploatavimo metais kilsteli bendrą generuojamų emisijų kiekį, tačiau ilguoju laikotarpiu kiekis normalizuojasi.
Pasak K. Greičiūtės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio pradžia, o sprendimai bus orientuoti į visas veiklos sritis, įskaitant aplinkosaugą.
Ji įvardija, kad tarp svarbiausių numatomų pokyčių – šiluminės energijos mažinimas, energinio efektyvumo gerinimas, saulės jėgainės įrengimas, išmaniojo apšvietimo sistemos ir mažinamos CO2 emisijos.
„Nuolatos stengiamės tobulėti visose srityse ir diegti naujoves. Siekiame savo veiklą optimizuoti taip, kad reikšmingai sumažintume išmetamų CO2 emisijų kiekį, o galiausiai taptume klimatui neutraliu oro uostu“, – sakė K. Greičiūtė.
K. Greičiūtė teigia, kad šiuo metu Lietuvos oro uostų strategijoje yra išskirtos septynios temos, tarp kurių yra du esminiai prioritetai – triukšmo tarša ir klimato kaita. Infrastruktūriniai projektai, tarp kurių ir naujasis keleivių išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste, siejasi su klimato kaitos mažinimo iniciatyvomis.
Pavyzdžiui, dalį planuojamų aplinkosauginių sprendimų, susijusių su elektros energija, šilumine energija, kuro sunaudojimu įvairiose transporto priemonėse, stengiamasi įgyvendinti jau dabar, nelaukiant naujojo terminalo statybų pabaigos. Nuolatos atnaujinamas automobilių parkas ir didinamas hibridinių bei elektrinių automobilių skaičius. Tokiu būdu, ekspertės teigimu, mažinamas kuro sunaudojimas.
„Tuo tarpu kalbant apie elektros energiją, jau šiandien turime galimybę pasigaminti ją patys, kadangi ant mūsų VIP terminalo stogo yra įrengta saulės jėgainė. Taip pat turime galimybę pirkti žaliąją elektros energiją ir tai daroma visuose trijuose oro vartuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje“, – pasakojo K. Greičiūtė.
Teigiama, kad kol nėra galimybės pirkti žalią šiluminę energiją iš centralizuotų šilumos tinklų – vienintelis sprendimas yra mažesnis naudojimas arba gaminimas patiems. Nors dabar esanti infrastruktūra riboja galimybę patiems gaminti šiluminę energiją, naujajame terminale bus diegiamos technologijos, kurios leis mažinti suvartojamą šiluminę energiją. Kalbėdama apie žalią šiluminę energiją K. Greičiūtė teigė, kad naujasis keleivių terminalas bus pirmas tokio dydžio objektas Lietuvos oro uostų infrastruktūroje, kuris naudos itin mažai šiluminės energijos. Be to, ją bus galima gaminti specialių šilumos siurblių pagalba.
„Diegiami technologiniai sprendimai ilgainiui leis pereiti prie technologijos, kuomet pereisime prie žalios šiluminės energijos gamybos arba galėsime panaudoti energiją, kurią pasigaminsime ant naujojo terminalo stogo įrengtos saulės jėgainės pagalba“, – pasakojo K. Greičiūtė.
Mažinti šiluminės energijos suvartojimą leis ir speciali konstrukcija bei naudojamos medžiagos. Pasak LTOU atstovės, naujojo terminalo kelionė į energetinio efektyvumo gerinimą prasidėjo dar projektavimo metu.
„Numatyta, kad įrengiamos stiklinės pertvaros būtų nukreiptos pietų ir pietryčių kryptimis, jog gautų kuo daugiau šviesos ir šilumos. Taip pat daugiau nei trečdalis išorinių atitvarų bus permatomi, pagaminti iš stiklo. Tokiu būdu terminalas gaus dar daugiau šilumos, šviesos. Be to, pertvaros suprojektuotos iš didelę šiluminę varžą turinčių medžiagų, todėl šiluma bus sulaikoma terminale. Taip galėsime sumažinti šiluminės energijos, reikalingos terminalo šildymui, kiekį“, – pasakojo K. Greičiūtė.
Ji pridėjo, kad dalis atitvarų taip pat bus pagaminta iš medžiagų, kurie sulaikys saulės šviesą, todėl vasaros laikotarpiu terminale nebus per karšta, kondicionavimo sistemai reikės mažiau energijos.
K. Greičiūtė pastebi, kad ateityje ant naujojo terminalo stogo taip pat galėtų būti įrengta saulės jėgainė, kuri leistų padidinti pagaminamos saulės energijos kiekį. „Tiek terminalo konstrukcijos, tiek kiti inžineriniai sprendimai konstruojami taip, kad užtikrintume didžiausią energinį efektyvumą. Pavyzdžiui, numatoma, kad stogo danga bus baltos spalvos. Tokiu būdu atsiras galimybė įrengti saulės jėgainę, kuri turės saulės elementus iš abiejų pusių. Dėl šio sprendimo galėsime du kartus padidinti generuojamą saulės energijos kiekį“, – sakė LTOU atstovė.
Šių metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje.
Aplinkosauginiai sprendimai naujajame terminale apims ir oro uostui svarbią apšvietimo sistemą. Tam bus pasitelkiami išmanūs sprendimai, kurie apims tiek vidaus, tiek išorės apšvietimą. Kaip mini K. Greičiūtė, išmani apšvietimo sistema reiškia, kad ji bus valdoma priklausomai nuo pastato sistemos.
„Kalbant apie vidaus patalpas, naujajame terminale bus diegiamos LED sistemos. Taip pat, tose erdvėse, kur patogu, apšvietimas bus valdomas judesio davikliais. Pavyzdžiui, jeigu turime patalpą, kur apšvietimas nereikalingas, jeigu ten nėra žmonių, tai joje šviesa bus valdoma judesiu. Jeigu tam tikrose erdvėse nuolatos reikalingas apšvietimas, tai vėlgi – atsižvelgiama į poreikį. Apšvietimas galės būti tiek stipresnio, tiek silpnesnio intensyvumo“, – pasakojo K. Greičiūtė.
Tuo tarpu lauke sistemos bus susietos su lauko šviesa. Specialūs šviesos davikliai leis reguliuoti tiek paties pastato išorinį apšvietimą, tiek gatves, stovėjimo aikšteles. Bus siekiama, kad apšvietimas išorėje nebūtų perteklinis.
