„Istorinis pirmiausia, kad pačios derybos truko daugiau nei 10 metų. Aišku, tas detales susiderėti buvo ypatingai sudėtinga, bet tai apims du trečdalius pasaulio vandenynų. Tai yra vandenys, nepriklausantys nacionalinei jurisdikcijai. Tai yra svarbu, kadangi tai padės geriau apsaugoti vandenis, vandenynus, tolimąsias jūras, padės kovai, kalbant apie klimato kaitą, padės užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, apibrėš taisykles dėl ekonominių veiklų, kokios galės būti vykdomos“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Atsiras universalios taisyklės, ko anksčiau nebuvo ir tai buvo didelė problema, tiek esant ir taršos šaltiniams, tiek ekonominėms veikloms, žvejybai, kuri visiškai nebuvo tvari“, – pridūrė jis.
Sutarimo nepalaikė Rusija, bet problemų priėmimui dėl to nebus
V. Sinkevičius tvirtina, kad sutarties dėl pasaulio jūrų apsaugos nepalaikė Rusija, taip pat, pačioje derybų pradžioje buvo sunkumų kalbantis su Kinija. Tačiau jis buvo optimistiškai nusiteikęs dėl rasto sutarimo su Kinija, nes ji tarptautinėse derybose atstovauja ne tik save, bet ir G77 (Jungtinių Tautų 77 narių grupė, kuriai priklauso 134 besivystančių šalių koalicija – ELTA).
„Gale dienos liko Rusija, kuri nesutiko. Pradžioje buvo sudėtinga su Kinija, bet džiaugiuosi, kad man asmeniškai pavyko rasti sutarimą ir kompromisinį sprendimą kalbant apie Kiniją, nes ji visuomet tokiose tarptautinėse derybose atstovauja ne tik save, bet ir didįjį 77-uką, yra G77 šalys ir Kinija labai dažnai kalba ir jų balsu“, – sakė eurokomisaras.
„Šiuo atveju, aišku, buvo labai svarbu, kad Kinija palaikytų ir džiaugiuosi, jog kaip ir Monrealyje man pakankamai pavyko sutarti, taip ir čia Niujorke, tas Europos Komisijos ir Kinijos dialogas davė vaisių ir realiai buvo fundamentalu pasiekti tą susitarimą“, – tikino jis.
Politikas taip pat tvirtino, kad Rusijos sprendimas nepalaikyti susitarimo, jo priėmimui problemų nesudarys.
„Jie (Rusija – ELTA) kiek suprantu rašys kažkokį laišką, skundą, šiuo atveju galima inicijuoti balsavimo procedūrą, bet kadangi tai yra viena šalis, tai aišku jų skundas bus priimtas žinion ir tiek. Dar reikės įsigilinti, kas ten bus parašyta, bet realiai dėl to nebus problemų priėmimui“, – aiškino V. Sinkevičius.
Tikisi greito ratifikavimo
Europos Komisijos (EK) narys akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia yra spartus dokumento ratifikavimas. Jo manymu, tai bus pakankamai spartus procesas.
„Dabar svarbiausia yra ratifikavimas, 60 valstybių turi ratifikuoti. Matant, kaip vyksta derybos, iš karto pasiūliau, kad Komisija skirs 40 mln. eurų biudžetą pietinėms valstybėms ratifikavimui ir jau pirminiam susitarimo įgyvendinimui. Manau, tas irgi turėjo reikšmės“, – tikino eurokomisaras.
„Tikiu, kad 27 ES valstybės ratifikuos labai greitai, JAV ir kitos valstybės taip pat. Prieš metus įkūriau Ambicingųjų šalių koaliciją ir mums pavyko suburti 52 valstybes, tai net neabejoju, kad tas ratifikavimas bus pakankamai spartus procesas“, – neabejojo jis.
Taisyklės apibrėš sąžiningą konkurencijos principą
V. Sinkevičius mano, kad visos šalys buvo suinteresuotos turėti aiškias taisykles, nes dabar, pasak jo, už nacionalinių jurisdikcijų nėra apibrėžtos ekonominės veiklos ir yra „laukiniai vakarai“ – kas ką nori, tas tą daro.
„Manau, kad šiuo atveju aiškios taisyklės pirmiausia apibrėš sąžiningą konkurencijos principą. Antras dalykas, kas buvo labai svarbu pietinėms valstybėms, kalbame apie genetinius resursus, ypatingai farmacijoje naudojamus komponentus. Čia buvo vienas svarbiausių susitarimo elementų, kad pelnas, kuris gaunamas iš niekam nepriklausančių jūrų išteklių, būtų dalinamasis, ko anksčiau nebūdavo“, – pabrėžė eurokomisaras.
Išsivysčiusios šalys, turinčios mokslinį potencialą, gebėdavo greitai kapitalizuoti jūrų išteklius ir besivystančioms šalims mažai kas likdavo arba išvis netekdavo. Šiuo atveju bus tam tikras fondas, į kurį grįš dalis pelnų ir tai bus išdalinamai proporcingai valstybėms, akcentuojant tas (šalis – ELTA), kurioms susitarimo našta didesnė ir nukreipiant pagalbą joms. Tai buvo irgi labai svarbu elementas“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad JT šalys narės po daug metų trukusių derybų susitarė dėl pirmosios tarptautinės atvirosios jūros sutarties, skirtos apsaugoti pasaulio jūras, teksto.
JT šalys narės daugiau kaip 15 metų nesėkmingai derėjosi dėl biologinės įvairovės apsaugos atvirojoje jūroje sutarties. Prieš tai rugpjūtį dar vienas derybų ratas baigėsi be rezultatų.
Tekstas, dėl kurio delegatai susitarė po dvis savaites trukusių intensyvių pokalbių, anot JT konferencijos vadovės Renos Lee, jau negali būti iš esmės keičiamas. Jis bus formaliai priimtas, kai teisininkai jį įvertins ir jis bus išverstas į šešias oficialias JT kalbas.
Atvirąja jūra vadinama apie 60 proc. pasaulio jūrų, kurios nepatenka į šalies išskirtinę ekonominę zoną, nes nuo artimiausio pakrantės yra nutolusios daugiau kaip 370 km.
Šiuo metu tarptautinėmis sutartimis apsaugota tik maždaug 1 proc. atvirosios jūros. Įsigaliojus minėtam susitarimui, tarptautiniuose vandenyse bus galima nustatyti saugomas jūrines teritorijas.
Susitarimas taip pat įpareigos pasaulio valstybes atlikti planuojamos veiklos atvirojoje jūroje poveikio aplinkai vertinimą. Paskutiniajame derybų etape ypač daug ginčų kilo dėl galimo pelno, gauto iš naujai atrastų jūrinių išteklių, pasidalijimo. Tačiau galiausiai delegatai įveikė ir šią kliūtį.
Aplinkosaugos organizacijos ragina geriau saugoti pasaulio jūras dėl klimato šilimo, taršos ir peržvejojimo keliamų pavojų. Vandenynai pagamina pusę deguonies Žemės atmosferoje ir sugeria didelę dalį dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido.
