Bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Eikino teigimu, jei šiam pasiūlymui pritartų AAD, bendrovė kompensuotų visą jai civiliniame ieškinyje numatytą žalą gamtai, o teismo patvirtinta taikos sutartis taptų tinkamą ir savalaikį bendrovės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančia priemone.
„Iškart po incidento esame prisiėmę atsakomybę ir davėme pažadą savo iniciatyva iš aplinkos išimti visus mums inkriminuojamus teršalus. Su aukščiausio lygio ekspertais per pastaruosius metus parengėme ir teismui bei institucijoms pateikėme itin detalų, pagal geriausią tarptautinę praktiką parengtą teršalų iš marių išėmimo planą.
Taip pat ir bendrovės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančią priemonę, kad jei šios priemonės nebūtų įgyvendintos kaip suplanuota, atlyginsime visas AAD išlaidas, susijusias su aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimu taip, kaip numato Aplinkos apsaugos įstatymas. Tikime, kad šis mūsų teisiškai privalomas įsipareigojimas leis visoms šalims užbaigti ilgą ir sudėtingą teisinį procesą, o mums – pasiekti taiką su gamta“, – pranešime žiniasklaidai sako T. Eikinas.
Byloje, kurią šiuo metu nagrinėja Šiaulių apygardos teismas, AAD yra bendrovei pareiškęs 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aplinkos apsaugą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai kaip prioritetinę žalos pašalinimo priemonę numato pirminės aplinkos būklės atkūrimą.
Šalyje šį reguliavimą apibrėžianti Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika numato, kad pažeidėjui suderinus teršalų surinkimo būdus su aplinkos apsaugos institucija, sukurtas aplinkosauginis efektas kompensuoja priskaičiuotą žalą gamtai.
Kartu su aukščiausio lygio aplinkos apsaugos ekspertais bendrovės parengtas kompensuojamasis aplinkos atkūrimo priemonių planas numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste modernizavimą ir teršalus kaupiančių nendrių Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.
AAD pritarus aplinkos atkūrimo priemonių planui, o bendrovei jį įgyvendinus, iš gamtinės aplinkos bus išimti visi civiliniame ieškinyje nurodyti teršalai. Civiliniu ieškiniu žalos gamtai atlyginimo reikalaujama tik iš bendrovės. Todėl taršos incidento atsakomybės klausimai teisme bus nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.
„Remiantis valstybės stebėsenos duomenimis, matyti, kad Kuršių marių ekologinė būklė iki 2012 m. natūraliai kisdavo bent per vieną klasę, dar iki bendrovei buvo inkriminuota tarša. Padėtis dėl pagrindinę taršą lemiančių veiksnių, kaip Nemuno nuotėkis, nepakito ir po 2020 m., kai mūsų nuotekų valymas perduotas AB „Klaipėdos vanduo“.
Todėl mūsų pasiūlytos priemonės, kurių dalį savo iniciatyva jau spėjome įgyvendinti, ne tik leis taikiai sureguliuoti ginčą dėl žalos atlyginimo, bet ir bent iš dalies prisidės prie neigiamo poveikio aplinkai sumažinimo“, – teigia T. Eikinas.
Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išleidimo kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
