Vieni pabrėžė investuosiantys į biokurą ir atsinaujinančią energetiką, taip pat transporto sektorių, įskaitant ir viešojo transporto pokyčius, kiti – į kitokį miesto planavimą bei „humanizuotų“ gatvių projektus, per kuriuos siaurinamos miesto gatvės. Be to, vieno diskusijoje nedalyvavusio politiko atstovė negailėjo kritikos anksčiau savivaldybės priimtiems sprendimams ir akcentavo, kad mieste reikia daugiau oro taršos matuoklių.
ELTA primena, kad po „Tvari Lietuva“ atlikto tyrimo, kuriame analizuota, kiek dėmesio tvarumui savo programose skiria pagrindiniai kandidatai į Vilniaus miesto merus, surengta diskusija. Jos metu politikų klausta, kaip jie įveiktų opiausius miesto tvarumo iššūkius, tarp jų ir oro taršos problemą, jei laimėtų rinkimus.
Viešai skelbtos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog pagrindiniai pretendentai užimti Vilniaus miesto mero postą yra Artūras Zuokas, Mykolas Majauskas, Valdas Benkunskas ir Tomas Vytautas Raskevičius. Jie turi didesnį nei 10 proc. vilniečių palaikymą. Tad šių politikų programos tvarumo požiūriu ir buvo pasirinktos analizuoti minėtame „Tvari Lietuva“ tyrime, jų pozicijos tvarumo klausimais teirautasi ir vykusioje diskusijoje.
V. Benkunskas kalba apie pokyčius dvejuose sektoriuose
Politikas teigia, ka, be jokios abejonės, pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra du: transporto sektorius ir žiemos laikotarpiu šildymo sistemos – tiek centralizuotas šildymas, tiek pavieniai individualūs šildymo būdai.
„Aplikuodami į Europos Sąjungos 2030 m. miestų misijos konkursą, kėlėme ambicingus tikslus būtent šiose dvejose srityse: iki 2030 m. daryti pertvarkas dėl CO2 emisijos mažinimo viešojo transporto sektoriuje, už ką miestas yra tiesiogiai atsakingas, ir centralizuoto šildymo sistemoje. Mūsų įsipareigojimai iki 2030 m. yra labai aiškūs.
Viešojo transporto sistemoje pereiti prie nulinės CO2 emisijos, tam mums reikia pakeisti dabartinius dyzelinius autobusus, įsigyjant naujas elektrines, vandeniliu varomas transporto priemones, atnaujinti troleibusų parką ir tvarkytis su centralizuoto šildymo sistema. Šis sezonas yra paskutinis, kai naudojame iškastinį kurą. Nuo kitų metų turėsime biokuro pagrindu veikiančią centralizuoto šildymo sistemą“, – teigia jis.
Politikas taip pat pabrėžia, kad būtina investuoti ne tik į biokurą, bet ir į kitus atsinaujinančius šilumos gamybos sektorius, mažinti šilumos nuostolius ir siekti, kad apskritai energijos suvartojimas būtų kuo mažesnis, nes, anot jo, neužtenka turėti vien žalią šilumos energiją.
„Yra pavienių priemonių, kurias miesto savivaldybė jau diegia. Pavyzdžiui, nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja taryboje priimtas sprendimas, draudžiantis individualiai šildymo gamybai naudoti anglis ir durpių briketus, kurie daro maksimalų poveikį oro užterštumui, – sako V. Benkunskas ir apibendrina, – susitvarkius su šiomis dvejomis sritimis, situacija pagerės, bet, aišku, oro užterštumas yra kompleksinis klausimas ir jį lema daug daugiau veiksnių.“
Kritika dėl mazuto deginimo
V. Benkunskui būnant Vilniaus miesto vicemeru sostinės savivaldybė nusprendė gamtines dujas pakeisti taršesniu mazutu. Tokį sprendimą aplinkosaugos specialistai kritikuoja dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Jie pabrėžia, kad oro tarša deginant mazutą yra iki dešimties kartų didesnė nei deginant dujas. Be to, deginant šį kurą išsiskiria vėžinių susirgimų riziką didinanti kancerogeninė medžiaga.
Politikas į kritiką atkerta sakydamas, kad tokiu sprendimu nesididžiuoja, ir pabrėžia, jog būtina suprasti kontekstą, kodėl jis buvo priimtas.
„Turime Rusijos sukeltą karą. Turime energetinę krizę – dujų kaina praeitą vasarą mušė visus rekordus. Tam, kad sąskaitos už centralizuotą šildymą vilniečiams būtų suvaldytos ir kuo mažesnės, turėjome galimybę ir ja pasinaudojome – pasirinkome alternatyvų kurą, kuris šiandien mums leidžia turėti mažiausią kainą tarp didmiesčių.
Vis dėlto labai aiškiai sakėme vasarą, sakome ir dabar – tai yra laikinas vieno sezono sprendimas. (...) Kitą rudenį „Ignitis“ projektas bus pabaigtas ir Vilnius turės biokuro jėgaines, kurios leis aprūpinti šilumos gamybą daugiau nei 90 proc. (...). Liūdna, kad jiems nepavyko laiku šio projekto įgyvendinti, bet tikrai galime turėti optimizmo, kad rudenį ši istorija bus pamiršta“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ diskusijos dalyvis.
M. Majauskas akcentuoja pokyčius transporto sektoriuje, kitokį miesto planavimą, perėjimo prie atsinaujinančios energijos svarbą
M. Majauskas antrina V. Benkunskui sakydamas, kad transporto sektorius yra vienas iš tų, kurie išskiria daugiausiai CO2, po to eina pramonė, energijos gamyba, žemės ūkis ir energijai gaminti naudojamos atliekos.
„Šiandien importuojame apie 70 proc. elektros, o pagal vidaus pagaminimą patenkiname tik 30 proc. poreikio. Po septynerių metų iš esmės visiškai apsirūpinsime elektra, elektros kaina bus reikšmingai mažesnė, o jos suvartojimas – reikšmingai didesnis. Todėl visa transporto infrastruktūra – tai yra ir viešas, ir privatus transportas – turėtų būti orientuota būtent į elektros vartojimą, užtikrinant elektros įkrovimo stoteles gausiai apgyvendintuose mikrorajonuose“, – įžvalgomis dalijasi politikas.
Kita labai svarbi transporto sektoriaus dalis, anot jo, yra dviračių takų plėtra – tai, kad dviračių takai visame Vilniuje būtų „susisiekiantys“ ir, kai oro sąlygos leidžia, žmonės jais naudotųsi.
M. Majauskas atkreipia dėmesį ir į kamščių problemą Vilniuje.
„Kai buvo susiaurintos gatvės, deklaruojant gražius tikslus, matome labai aiškią problemą – kamščiai padidėjo, žmonės nepersėdo į viešąjį transportą, nepersėdo žiemą ant dviračių ir tai didina taršą. Matome, kad senamiestį uždarius, oro taršos problema nebuvo išspręsta.
Norint spręsti taršos problemas, reikėjo užtikrinti paslaugų teikimą arčiau namų ir galimybę žmonėms naudotis alternatyviomis transporto priemonėms – kokybiškomis, atitinkančiomis poreikius taip, kad jiems nereikėtų važiuoti automobiliais. Tai nebuvo padaryta ir šiandien sakome, kad kamščiai yra neišvengiamas dalykas. Tai – išvengiamas dalykas, jeigu esame pasiruošę tai išspręsti“ , – sako jis.
Politikas teigia, kad taip pat svarbu žiūrėti į energijos efektyvumą ir gamybą.
„Be jokios abejonės, turime kalbėti tiek apie biokuro jėgaines, tiek ir apie nepadarytus darbus – šilumos trasų ir punktų atnaujinimą, taip pat kvartalinę renovaciją, kur labai reikšmingai atsiliekame.
Dėl pačios energijos gamybos, reikėtų žiūrėti į Danijos pavyzdį. Nuostabus miestas Odensė su 250 tūkst. gyventojų traukia tarptautinius duomenų centrus, kurių perteklinė šiluma aušinant procesorius naudojama pastatams apšildyti. (...), tokie dalykai tikrai labai apsimoka ir mažiau teršia“, – pabrėžia M. Majauskas.
Anot jo, pramonė taip pat turės orientuotis į atsinaujinančią energetiką ir mažiau teršti.
T. V. Raskevičius: gatves reikia pritaikyti skirtingai judančių žmonių poreikiams
T. V. Raskevičius pritaria V. Benkunsko ir M. Majausko apie šilumos ūkio struktūrą ir energetinių išteklių generavimą išsakytoms mintims. Vis dėlto, anot jo, svarbu paminėti ir strateginę miesto plėtros kryptį.
„Visos mūsų šiluminės jėgainės yra pietinėje arba pietvakarinėje miesto dalyje, o miestas plečiasi į šiaurę. Turime tai turėti perspektyvoje ir numatyti, kaip tie šilumos perdavimo karštai iš ten, kur ją gaminame, keliaus į tolimesnius miesto rajonus“, – atkreipia dėmesį jis.
Kalbėdamas apie platesnę transporto viziją mieste, kuri, anot jo, yra labai glaudžiai susijusi su oro kokybe, politikas pabrėžia, kad turime aiškiai sau atsakyti į klausimą, kokio judumo vizijos mieste siekiame.
„Šiandien kas antra kelionė mieste vyksta automobiliu, Vilnius yra patvirtinęs darnaus judumo strategiją, kuri numato, kad iki 2030 m. yra siekis tų kelionių skaičių mažinti – kad kas trečia kelionė vyktų nuosavu automobiliu.
Būtent todėl Vilniaus miesto infrastruktūrą, gatves, kurios tuo pačiu yra ir viešosios erdvės, reikia pritaikyti skirtingai judančių žmonių poreikiams. Jeigu sakome, kad skatinsime judėjimą viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiais, turime miestiečiams pasiūlyti tam reikiamą infrastruktūrą“, – akcentuoja jis.
T. V. Raskevičius: dėl susiaurintų gatvių nei kamščiai, nei oro tarša nedidėja
Politikas sako besistebintis kolegų pasakymais, kad dėl susiaurintų gatvių esą didėja kamščiai ir oro tarša. Anot, jo statistiniai duomenys rodo, kad susiaurintose gatvėse pralaidumas nemažėja. Mat, čia lemiamas veiksnys yra ne važiuojamosios dalies plotis, o tai, kiek kartų automobilis turi sustoti prie sankryžos arba šviesoforo.
T. V. Raskevičius taip pat pabrėžia, kad tvaraus vystymosi kryptis, kai gatvės yra pritaikomos skirtingai judančių žmonių poreikiams, turi vienareikšmiškai tęstis ambicingai investuojant į viešąjį transportą. Anot jo, žmonės į viešąjį transportą persės ne tada, kai jiems bus nepatogu važiuoti automobiliu, bet tada, kai viešasis transportas efektyviau atlieps jų lūkesčius.
Kalbėdamas apie oro taršą jis pamini ir centrinę miesto dalį, kuri yra dauboje ir kurioje oro tarša sunkiausiai išsisklaido. Politikas pavykusiu laiko kilpinio eismo projektą senamiestyje.
„Manau, kad tai buvo geras sprendimas, kuris padėjo tam tikrus probleminius aspektus spręsti. Taryba kitoje kadencijoje turės apsispręsti ir dėl taršių transporto priemonių patekimo į mažos taršos zonas, t. y. senamiestį, – teigia T. V. Raskevičius. – Vienareikšmiškai mano principinė pozicija yra tokia, kad dėl senamiesčio geografinės vertės, gyventojų ramybės miesto centrinėje dalyje automobilių apskritai turėtų būti ko kuo mažiau“, – priduria jis.
A. Zuoko atstovė kritikuoja anksčiau priimtus sprendimus
Vienas iš kandidatų į merus A. Zuokas diskusijoje dalyvauti negalėjo, tad vietoj jo tvarumo tema kalbėjo politiko atstovė dr. L. Žilinskienė. Ji teigia, kad Vilniuje yra nepakankamai oro taršos stotelių.
„Visų pirma, norėtume pastatyti oro taršos matavimo stoteles visose seniūnijose, kad žmonės žinotų, kokia situacija yra jų gyvenamajame rajone, nes dabartiniai duomenys yra labai apibendrinti ir mažai pasako žmogui, kokia yra tarša jo gyvenamojoje aplinkoje“, – sako ji.
L. Žilinskienė taip pat teigia, kad viena iš neišnaudotų progų Vilniui yra viešojo transporto atnaujinimas.
„Buvo perkami dyzeliniai autobusai, nors Ryga ir Talinas pirko hibridinius arba dujinius. Taip pat jau minėtas mazuto deginimo atvejis, kuris tikrai labai didelį neigiamą ilgalaikį poveikį turbūt visai tvarumo idėjai „sudavė“ Vilniaus mieste. Aišku, reikia įvertinti tai, kad dar yra rusiškų dujų, rusiškos naftos klausimas, kuris iki galo nėra atsakytas. Tai iš tikrųjų nemaloni situacija, vilniečius statanti į labai nepatogią padėtį“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Anot A. Zuoko atstovės taip pat nemaloniai nuteikia tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nieko nepadarė, kad būtų sustabdytas atliekų deginimo kiekio didėjimas.
„Kaip žinome, „Ignitis“ siekia padidinti deginamų atliekų kiekį nuo 160 iki 200 tūkst. tonų. Savivaldybė, dalyvaujanti poveikio aplinkai procedūrose, turi veto teisę ir gali stabdyti tokius planus. Ji šioje procedūroje dalyvavo, tačiau suderino be pastabų“, – teigia diskusijos dalyvė.
Diskusija – po „Tvari Lietuva“ atlikto tyrimo
ELTA primena, kad Lietuvoje artėjant merų rinkimams „Tvari Lietuva“ atliko tyrimą – aiškinosi, kiek dėmesio tvarumui savo rinkimų programose skiria pagrindiniai kandidatai į Vilniaus miesto merus. Nors tvarumo klausimai yra vieni iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje, o sostinės tikslai šioje srityje – išties ambicingi, pagrindinių pretendentų užimti sostinės mero postą programose – jiems dėmesio skirta itin mažai.
„Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai kandidatų programose žadamas patogesnes sąlygas automobilių vairuotojams (gatvių siaurinimo projektų stabdymą, daugiau automobilių stovėjimo vietų), grįžimą prie pievų šienavimo vadina duokle žmonių kasdieniam patogumui ir pataikavimu ekologiškai neišprususiam rinkėjui.
Dar daugiau, specialistai žodžių į vatą nevynioja – jie sako, kad tvarumas šiems kandidatams į Vilniaus miesto merus tikrai nėra prioritetas, o jų pažadai tik „pakišos“ miestiečių įgeidžiams, nekuriant tikrai tvaraus miesto vizijos.
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
