Oficialiais duomenimis, nuo praėjusių metų vasario 24 d. dėl karo Ukrainoje nukentėjo 1,24 mln. hektarų saugomos rezervatų teritorijos. Karas taip pat paveikė 3 mln. hektarų miškų, iš kurių 450 tūkst. hektarų buvo okupuoti arba atsidūrė kovų zonose.
„Karas mūsų gamtą veikia taip pat stipriai, kaip ir mūsų žmones bei infrastruktūrą. Tačiau ši žala lieka nematoma ir dažniausiai ignoruojama, nes aplinka yra tylioji auka.
Norime būti jos balsu, kad visi žinotų apie Rusijos karo pasekmes aplinkai ir kad gamtos atkūrimas būtų įtrauktas į Ukrainos atkūrimo planus“, – sako Jevgenija Zasiadko iš organizacijos „Ecoaction“.
J.Zasiadko aiškina, kad karui pasibaigus žmonės dar ilgai jaus jo neigiamą poveikį aplinkai.
„Ukrainos vyriausybė žada atstatyti mūsų tėvynę, o aplinka yra dalis to, ką reikia atstatyti“, – pridūrė aplinkos apsaugos aktyvistė.
Kaip buvo kartografuojama žala aplinkai Ukrainoje?
Duomenis apie didelę gamtai padarytą žalą rinko organizacija „Ecoaction“ – šią užduotį ekspertai atlieka ir toliau, nes karas tęsiasi. Tai apima gaisrus, kilusius dėl raketų smūgių bei oro, dirvožemio ir vandens taršą, atsiradusią dėl pramonės objektų apšaudymo.
Vėliau šiuos duomenis patvirtino palydovinės nuotraukos, o „Greenpeace“ sudarė žemėlapį.
Iš beveik 900 surinktų atvejų žemėlapiui buvo atrinkta 30, kad būtų parodyta didžiausia žala gamtai. Kiekvienas jų suskirstytas į kategorijas pagal padarytos žalos pobūdį.
„Sudėtinga sudaryti karo Ukrainoje padarytos žalos žemėlapį: manoma, kad didžioji dalis išlaisvintos teritorijos yra pilna minų ir kitų sprogmenų, o Rusijos pajėgos vis dar užėmusios dalį šalies teritorijos, todėl tose vietovėse rinkti duomenis yra sudė"Tyotinga“, – sako „Greenpeace“ atstovas Kijeve Denisas Tsutsajevas.
„Tačiau turime atkreipti daugiau dėmesio į žalą aplinkai, kad gamtos atkūrimas taptų svarbia diskusijų apie Ukrainos ateitį dalimi“, – pridūrė D.Tsutsajevas.
Ką reikia padaryti, kad būtų atkurta Ukrainos gamta?
Poveikis aplinkai yra didžiulis – nuo metalinių nuolaužų, iš kurių į dirvožemį sunkiasi toksinės medžiagos, iki 40 užtvindytų anglių kasyklų, teršiančių požeminį vandenį.
Ir visa tai vyksta nuo 2014 m., kai Rusijos kariai pirmą kartą įžengė į Ukrainos teritoriją, teigia abi nevyriausybinės organizacijos.
Organizacijų teigimu, miestai turi būti rekonstruojami tuo pat metu, kaip ir atkuriama gamta.
„Gamtos atkūrimui reikės priemonių, patirties ir įsipareigojimo, taip pat nemažai lėšų. Tos lėšos turėtų būti skiriamos jau dabar, o ne tada, kai baigsis karas“, – sako D.Tsutsajevas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
