Grėsmė – ir sveikatai, ir aplinkai
Keliaudami automobiliu mažieji ne tik užkandžiauja. Nešvarą lemia ir daugybė kitų priežasčių: seilėtekis, ypač užsnūdus, nešvarios rankos, drabužiai, piešimo bei rašymo priemonės, pratekėjęs šlapimas. Pediatrai pastebi, kad tokia aplinka didina grėsmę susirgti bakterinės kilmės ligomis – plaučių uždegimu, ausies uždegimu, bakteriniu meningitu.
Kita grėsmė – aplinkosauginė. Dėmėtos, neprižiūrėtos automobilinės kėdutės, kaip ir vežimėliai, yra nepaklausūs antrinėje rinkoje, net jei pasiūlomi veltui, nors pagal technines savybes dar galėtų būti naudojami bent kelerius metus.
Su šia situacija kasdien į akistatą stoja gerų daiktų dalinimosi stotelės „DĖK’ui“ savanorė ir socialinių dirbtuvių koordinatorė Karolina Mumgaudytė.
„Dešimties balų sistemoje į „DĖK’ui“ atiduodamas automobilines kėdutes ir vežimėlius įvertinčiau penketu. Žinoma, būna labai tvarkingų, bet dauguma mano, kad jei daiktą atiduoda veltui, tai naujasis savininkas išsiplaus ir susitvarkys.
Tačiau nepatrauklus daiktas yra nepatrauklus, ne kiekvienam pavyksta per dėmes įžvelgti vertę, ypač, kai tokių daiktų visada stotelėse yra daugiau nei atvyksta norinčių pasiimti“, – sako K.Mumgaudytė, „DĖK’ui“ veikloje dalyvaujanti ketvirtus metus.
Laukiami ir daiktai, ir savanoriai
Labiausiai dėmelėms atlaidūs yra tie lankytojai, kuriems vežimėlio ar sėdynės reikia laikinai, pavyzdžiui, atvykus anūkams ar svečiams. Tuomet planuojama ne daiktą išvalyti, o laikinai jį pridengti užklotu, o vėliau – grąžinti.
Dėmesio ilgą laiką nesulaukusios automobilinės kėdutės, kaip ir nefunkcionalūs, ne pilnos komplektacijos vežimėliai, nėra perdirbamos į naujus gaminius – atskyrus metalą, likusios dalys tvarkomos kaip plastiko atliekos ir panaudojamos kaip kuras energijai gauti.
Skaičiuojama, kad vien Australijoje kasmet parduodama apie 1,2 mln. vaikiškų automobilinių kėdučių ir jų priedų, o per metus į sąvartynus patenka apie 200 tūkst. tokių gaminių. Jungtinėse Amerikos valstijose sąvartynus kasmet pasiekia apie 12 mln. automobilinių sėdynių vaikams.
Todėl stotelėse „DĖK’ui“ bei su partneriais Vilniuje įgyvendinamuose projektuose „DĖK’ui“ galerija Klaipėdos g. 2 ir „DĖK’ui“ centras Tuskulėnų g. 39 yra laukiamos ne tik tvarkingos automobilinės kėdutės, vežimėliai, lopšiai, bet ir savanoriai, galintys padėti tokias kėdutes sutvarkyti ir suteikti jos galimybę sėkmingai tarnauti toliau.
Dauguma dėmių – įveikiamos
Vilnietė Aina Bentaitė vaikų neturi, bet per pastaruosius septynerius metus yra išvaliusi bent tūkstantį vaikams skirtų automobilinių sėdynių, vežimėlių, nešynių ir panašių daiktų.
Ne tik jų, bet ir baldų, kilimų profesionalaus valymo paslaugas teikiančios įmonės „Pedantės namai“ vadovė neabejoja, kad sėkmingai įveikti didžiąją dalį dėmių gali ne tik specialistai, bet ir patys naudotojai.
„Kiekvieno žmogaus švaros poreikis yra skirtingas ir vaikams skirti daiktai tai puikiai parodo.
Dalis mano klientų, kurie nuolat kreipiasi dėl įvairių valymo paslaugų, atsiradus vaikams palaiko ir su jais susijusių daiktų švarą. Automobilinių sėdynių dezinfekavimą ir valymą jie užsisako kas kelis mėnesius.
Kiti skambina ištikus nenumatytiems nesklandumams – atsiradus didesnėms uogienės, šokolado, šlapimo, su vėmimu susijusioms dėmėms.
Dar vienas ryškus poreikis – išvalyti vežimėlį ar sėdynę prieš parduodant arba įsigijus anksčiau naudotą. Po valymo galimybės parduoti vaiko ne vienerius metus naudotą daiktą už patrauklią kainą gerokai padidėja“, – kalbėjo daiktų valymo specialistė.
Gaminių valymas, priklausomai nuo komplektacijos, kainuoja nuo 30 iki 85 eurų, atskirų detalių – nuo 10 eurų.
Išvalyti pavyksta ir per dieną
Priežasčių, dėl ko žmonės linkę atidėlioti automobilinių kėdučių ir vežimėlių valymą, A. Bentaitė mato ne vieną. Šie daiktai naudojami labai dažnai, kone kasdien, o dėl valymo tenka dieną ar kelias pakeisti nusistovėjusį dienos ritmą. Be to, savų daiktų dėvėjimuisi žmogaus akis yra atlaidi ir nebefiksuoja nešvarumų, kuriuos kitas pastebi akimirksniu.
Paprasčiausias tingėjimas ar neskubių darbų atidėliojimas taip pat turi reikšmės.
„Jei valyti priduodamas daiktas yra nuolat naudojamas, pasistengiu grąžinti išvalytą jau kitą dieną. Tik retesniais atvejais, kai tenka šalinti pelėsį ar įsisenėjusias dėmes, gali užtrukti ilgiau.
Savarankiškai valant svarbiausia yra kantrybė, išmanymas ir tinkamos priemonės – be viso to gali tekti valyti iš naujo ar patirti nuostolių.
Kartą klientai vežimėlio lopšį su nenuimama tekstiline dalimi gausiai sudrėkino, gerai neišdžiovino ir vėliau jau ieškojo pagalbos pajutę, kad vežimėlis įgavo nemalonų kvapą.
Kiti kėdutę paliko išplauti automobilių plovykloje, o vėliau atvežė ją prašydami gelbėti, nes išplovus po aukšto slėgio srove tekstilinė dalis tapo dėmėta“, – pasakojo A.Bentaitė.
Pagrindiniai įrankiai – siurblys ir šluostė
Siurbimas yra pirmasis ir lengviausiai įgyvendinamas žingsnis švaros link. Taip ant audinio paviršiaus nebeliks trupinių, pūkų ir dalies dulkių.
Tekstilines detales, kurias yra galimybė nuimti, A. Bentaitė pataria skalbti nebūtinai rankomis – šį darbą puikiai atlieka ir skalbimo mašina, pasirinkus švelnią ir trumpą skalbimo programą ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje.
Jei audinys nepažeistas pelėsio, „Pedantės namų“ įkūrėja naudoja bekvapes, ekologiškas skalbimo priemones, kurios nedirgina vaiko uoslės ar odos. Pelėsį, kuris atsiranda ilgesnį laiką vežimėlį laikant balkone ar garaže, sunaikina būtent tam skirti agresyvesni valikliai.
Tekstile aptrauktas detales, kurių nepavyksta nuimti, reikėtų valyti drėgnai, bet ne šlapiai, šluostę suvilgius muilo ar kitos tekstilinių paviršių ar kilimų valymui skirtos priemonės putomis. Išdžiūvusį paviršių reikėtų vėl išsiurbti.
A.Bentaitė švarina ir kėdutės ar vežimėlio korpusą iš vidaus. Neįgudusioms rankoms jį sudėtingiau pasiekti. „Po intensyvaus trejų metų naudojimo ten aptinku tiek trupinių, monetų ir kitų „gėrybių“, kad tortą galima pasidaryti“, – šmaikštauja pašnekovė.
Nešvarumus nuo plastikinių paviršių nubraukite muiluota šluoste.
Tvarkingi, švarūs daiktai džiugina ilgiau ir yra paklausesni antrinėje rinkoje – prekybos platformose ar atvežti į dalinimosi daiktais stoteles.
Kituose Lietuvoje regionuose taip pat sėkmingai veikia įvairūs dalijimosi daiktais projektai. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro iniciatyva gyvuoja penkios dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“ – Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Molėtuose ir Ignalinoje.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nebereikalingus daiktus priima trijose Klaipėdos miesto aikštelėse, o gyventojams atiduoda Tilžės g. 66A esančioje mainų stotelėje IMK.
Dalijimosi daiktais taškus galima rasti ir Kauno, Šiaulių bei Alytaus regionuose, artimiausiu metu planuojama jas įsteigti Panevėžio regione.
