Pasak šalies vadovo patarėjo, naujausia informacija apie neteisėtą atliekų vežimą įrodo, jog nuo to laiko, kai šalį drebino „Grigeo“ skandalas, esminių teigiamų pokyčių aplinkosaugos sektoriuje neįvyko. Todėl, pažymėjo jis, ministrui Simonui Gentvilui derėtų „pasiraitoti rankoves ir konkrečiai dirbti su problemomis“.
„Norėčiau pasveikinti žurnalistus, kad jie atliko puikų darbą ir parodė tuos skaudulius, kuriuos reikėtų tvarkyti valstybėje. Taip negali būti. Apie tai pradėjome labai rimtai pradėjome kalbėti po „Grigeo“ atvejo, kai buvo toks didysis galimas pažeidėjas, padaręs rimtą žalą gamtai.
Tada jau pradėjom kalbėti, kad reikalingi instituciniai pokyčiai, reikia iš naujo išrasti tą aplinkos pasaugos sferą ir kad ji būtų nukreipta iš tiesų į aplinkos saugojimą, o ne pažeidėjų dengimą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Neverovičius.
„Žurnalistai parodė, kad laikas eina, bet niekas per daug nesikeičia. Aną kartą buvo Klaipėdoje problema, šį kartą matome, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos darbuotojai greičiausiai buvo dalis problemos, o ne dalis sprendimo. Ir tik žurnalistų dėka dabar pamatėme tikrą vaizdą. Čia yra toks skambutis ministrui, skambutis dabartinei vadovybei, kad apie jų rezultatus veiklos reikia susimąstyti“, – akcentavo šalies vadovo patarėjas.
Pasak J. Neverovičiaus, galima manyti, kad Lietuvoje tokių atvejų, kai vykdoma nusikalstama ir aplinką teršianti veikla, yra gerokai daugiau. Tačiau, pastebėjo prezidento patarėjas, neteisėtą veiklą vykdančių asmenų nebaudžiamumo problema sprendžiama netinkamai. Be to, G. Nausėdos patarėjas svarsto, jog pasikartojančius aplinkosaugos nusižengimus reikėtų apibrėžti ir baudžiamosios teisės rėmuose.
„Bėda dėl administracinių pažeidimų – išieškojimo baudų iš asmenų, kurie neturi jokio turto. Čia galbūt toks ryškiausias atvejis, kur jau anksčiau – ir prieš du metus – buvo kalba apie tai, kad reikia kažką daryti ir kad toks recidyvistas administracinių pažeidimų negali amžinai to daryti, reikia kažkaip rasti būdą jį sustabdyti“, – nurodė jis.
„Galbūt reikėtų surišti tuos recidyvistinius pažeidimus su baudžiamosios teisės taikymu ir grįžti prie pokalbio apie tai, kad reikia pagaliau labai aiškiai įvardinti ir Baudžiamajame Kodekse, kas tai yra žala gamtai, didelė žala gamtai. Nes dabar vis dar girdime iš teisėsaugos institucijų, kad neaiškumo yra labai daug“, – aiškino Daukanto aikštės patarėjas.
Vardindamas aplinkos apsaugos ydas, J. Neverovičius paragino atsakingas institucijas ir ministerijas, susimąstyti – anot jo, „žurnalistai labai konkrečiai parodė, kad galima pasiekti rezultato“. Tačiau, akcentavo patarėjas, pokyčių turi imtis „tie, kurie gauna už tai atlyginimus“.
„Laikas susimąstyti toms institucijoms, ministerijai – apie tai, kas vyksta šioje srityje ir kad iš principo nieko nevyksta pokyčio prasme. Nors buvo žadėta kitaip“, – tvirtino J. Neverovičius.
„Pasirodo, neužtenka cituoti filosofų, nuvažiuoti į konferenciją – reikia pasiraitoti rankoves ir konkrečiai dirbti su problemomis. Žurnalistai labai konkrečiai parodė, kad galima pasiekti rezultato. Tik turėtų tą darbą taip pat dirbti tie, kurie gauna atlyginimus už tai“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad naujienų portalas 15min paskelbė tyrimą dėl nelegalaus atliekų verslo. Paskelbta, kad Vilniaus rajone, Marijampolio miške, 1,7 hektaro žemės sklypo teritorijoje, funkcionavo nelegalus Juodžių sąvartynas.
Reaguojant į tyrimą apie nelegalius sąvartynus, Seimo nariai aptarė galimas priemones užkardyti nelegalią atliekų vežimo veiklą. Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad šiuo metu aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai neturi įrankių užkirsti kelią nelegaliai veiklai, todėl, nurodė ji, būtina aplinkosaugininkus įgalinti veikti.
