„Žalias miestas reiškia šiuolaikiškus namus, gyvas viešas erdves, lengvą susisiekimą. Gyventi žaliau reiškia ir gyventi taupiau, nes sąskaitos už žalesnes komunalines paslaugas gali būti kur mažesnės dėl sutaupytos energijos, dalijimosi bei žiedinės ekonomikos teikiamos naudos“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Žaliosios sostinės apdovanojimas suteiktų miestui prestižo ir žinomumo, kuris padėtų Vilniui pritraukti daugiau investicijų ir ES finansavimo, pavyzdžiui, būstų energetinio efektyvumo, susisiekimo ir kitoms miestų gyvenimo kokybei svarbioms sritims.
Europos Žalioji sostinė taip gauna ir politinį Europos komisijos palaikymą, garbingą vietą svarbiausiuose ES žaliąjį kursą lemiančiuose politiniuose įvykiuose ir iniciatyvose, taip pat 600 000 Eur finansavimą ES mastelio renginiams.
Pirmasis Europos Žaliosios sostinės titulą praeitame dešimtmetyje laimėjo Stokholmas. Šiais metais Europos Žaliąja sostine paskelbtas Talinas, o 2024 m. ja bus Valensija. Žaliosios sostinės tampa Žaliųjų sostinių tinklo, kuriam priklauso 36 miestai, dalimi ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos ambicingas miestų tobulinimo idėjas.
Vilnius jau turi svarių žaliosios politikos pasiekimų, kuriuos sustiprintų siekiamas Europos Žaliosios sostinės apdovanojimas. Praėjusiais metais Vilnius tapo vienu iš 100 Europos išmanių ir klimatui neutralių miestų misijos nariu.
Laimėję vietą šioje misijoje, miestai gauna solidžią finansinę ir metodinę paramą, padedančią pasiekti žalumo ir neutralumo klimatui tikslų. Vėliau žalumo srityje pirmaujantys miestai, tarp kurių jau yra Vilnius, dalijasi patirtimi su kitais. Vien 2023 m. šiai miestų misijai skirta 360 mln. Eur ES paramos lėšų.
