Ant lyties – poliarinė lapė
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos skaitytojus pasitinka vieno paveikslo paroda. 80x80 cm dydžio piešinyje pavaizduota ant ledo lyties tupinti poliarinė lapė. Ledo lyties viduje „užrakintos“ žuvys.
Tai 32 metų pasvalietės grafikės Agnės Naunikaitės darbas.
Dailininkė piešinį sukūrė, kad atkreiptų dėmesį į žmonių niokojamą, teršiamą gamtą.
Paklausta, ar niekas jos kūrinyje nepasigedo ryškesnių spalvų, pasvalietė patikino, kad niekas apie tai net neužsiminė. Pastelinius tonus ji pasirinko specialiai ir apgalvotai, juk gamta tokia trapi! Tylos nepavaizduosi rėkdamas.
Ramūs ir du kiti triptiko darbai – baltasis lokys ir baltoji pelėda ant tirpstančios ledo lyties.
Nyksta žuvų rūšys
Dalis žmonijos į gamtos taršą ir klimato kaitą vis dar žiūri atmestinai. Esą kas jau čia nutiks išmetus vieną ar kitą plastikinį maišelį, palyginti su fabrikais ar karo technikos gigantais?
„Todėl ir noriu atkreipti dėmesį į šią bėdą, pasakyti, kad mažais žingsneliais, bet visi kartu mes galime įveikti didelių darbų. Pradėkime nuo šiukšlių rūšiavimo, elektros energijos taupymo – paprastų dalykų buityje“, – kalbėjo A.Naunikaitė.
Dailininkė labai mėgsta gyvūnus, bet ypač – voveres. Linksma jas stebėti gamtoje, smagu ir piešti.
A.Naunikaitė gimė ir užaugo Gulbinėnų kaime, o pirmą kartą voverę pamatė jau gyvendama Pasvalyje. Pašnekovę sužavėjo jos kailio atspalvis, vikrumas, žaismingumas.
Piešiniu susidomi paaugliai
Surengti vieno paveikslo parodą A.Naunikaitei pasiūlė bibliotekos darbuotojai. Ir pati autorė yra šios bibliotekos darbuotoja – dirba dailininke.
Ji nepraeina kiekvieną rytą pro savo piešinį, bet prisipažino: vien žinojimas, kad skaitytojai mato jos kūrinį, yra malonus. Tuo labiau kai prie piešinio sustoja vaikai ar paaugliai.
„Kalbėti apie tai, kad klimato atšilimas pražūtingas gyvūnams ir žmonėms, nebūna per anksti. Juk kartais reikia tiek nedaug, ir net vaikai gali mažiau teršti gamtą“ – svarstė pašnekovė.
Šiaulių universitete menų mokslus baigusi profesionali dailininkė A.Naunikaitė yra šalies Dailininkų sąjungos ir Pasvalio dailininkų sąjungos „Rats“ narė.
Ji labai vertina keramikės Nerutės Čiukšienės patarimus, bet apie šį paveikslą juodvi dar nesikalbėjo.
Kodėl vienos ryškios, o kitos – vos įžiūrimos
Agnė NAUNIKAITĖ
Man įdomiau ir paprasčiau piešti nei kalbėti apie darbus.
Šis piešinys – vienas iš triptiko „Atšilimas“ dalių. Pats pavadinimas pasako, ką stengiuosi garsiai skelbti: nebūkime abejingi gamtai, klimato kaitai, atšilimui, nes tai – pražūtis gyvūnams ir kartu nuosprendis mums patiems.
Piešinyje vienos žuvys ryškesnės, o kitos – vos įžiūrimos. Šitaip noriu parodyti, kad nyksta ištisos jų rūšys. O žuvys yra kitų gyvūnų, taip pat ir poliarinių baltųjų lapių, maistas. Kai žuvų nebeliks, neišgyvens ir kiti, jais mintantys, gyvūnai.
Visos žuvys plaukia į tą pačią pusę. Taip sukuriu ramybės būseną, nemėgstu blaškymosi. Žuvys „užrakintos“ lyties vidury, o ne plaukiojančios aplinkui, nes kūryboje esu minimalistė.
Baltas fonas viršuje vaizduoja beorę erdvę, laikinumą.
Piešinys kurtas puantilizmo (taškine) technika, o tai yra kaip meditacija: pradedi ir nebeskaičiuoji laiko dėliodama taškus juodu rašikliu. Ar kada nors skaičiavau taškus? Tikrai ne, nes tai būtų neįmanoma.
Šį piešinį, kaip ir kitus tos pačios technikos darbus, pradėjau taškuodama lapės kontūrus. Taip piešiant tarsi savaime kyla vizija, ką noriu toliau pavaizduoti. Tuomet palaipsniui auginu gyvūno paveikslą – sluoksniais.
O balzganai žydra jūra – tai į piešinį „įdėtas“ mano pačios darytos nuotraukos fragmentas. Viską sujungiau specialia kompiuterio programa.
Puantilizmo techniką pirmą sykį išbandžiau studijuodama universitete ir man labai patiko. Šį būdą pasirinkau ir diplominiam savo darbui. Piešiu didžiuosius gyvūnus, tokius kaip vilkas, liūtas, žirgas. Kol kas galime jais grožėtis, bet ateityje jų gali nelikti.
