Maždaug 200 klimato kaitos aktyvistų, kurie dabar yra vienintelis trukdis kasėjams plėsti Garzweiler atvirąją kasyklą, buvo įspėti, kad jei iki antradienio neišvyks, bus priverstinai iškeldinti.
Visgi klimato aktyvistai nežada lengvai pasiduoti. Viena iš kaimelyje įsikūrusių klimato aktyvisčių sako, kad siekdami išgelbėti kaimą aktyvistai įsikūrė nameliuose medžiuose.
„Policijai daug sunkiau mus iškeldinti. Tarp medžių namelių turime virves, kad galėtume pereiti iš vieno į kitą“, – sako aktyvistė Bente Opitz.
Tačiau protestuotojai anglių kasyklos plėtimą stabdo ne tik statydami namelius – jauni vyrai ir moterys, kurių daugelis veidus slepia po skarelėmis, stiprina improvizuotas barikadas ir krauna į vežimėlius plytas.
Ant kelio prie įvažiavimo į kaimą esančios žymės liudija apie praėjusią savaitę vykusį susirėmimą su policijos pareigūnais.
Aplink ir po Liuceratu esančioje žemėje gausu lignito (rusvosios anglies) – nešvariausios akmens anglies rūšies. Kasykloje, kuri driekiasi 35 kvadratinių kilometrų plote, kasmet išgaunama 25 milijonai tonų šios žaliavos.
Kasyklą eksploatuojančiai energetikos bendrovei RWE dabar priklauso kaimas. Visi gyventojai išvykę, jų namai apleisti. Liko tik protestuotojai, tupintys senuose mūriniuose pastatuose ir stebintys, kaip kasykla plečiasi jų link.
Mūšis dėl Liucerato vyksta jau seniai. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje suteikė jai dar didesnę reikšmę, paversdamas ją nacionaliniu kovos Vokietijos politikoje ir visuomenėje simboliu – kaip šalis, kuri taip stipriai priklausė nuo rusiškų dujų, dabar derina energijos poreikį su savo ambicijomis dėl klimato kaitos?
Nors Vokietijos vyriausybei teko susidurti su iššūkiais, o į valdžią atėję ministrai, žadėję atsisakyti priklausomybės nuo anglies, nurodė vėl įjungti keletą senų anglimi kūrenamų elektrinių arba atidėjo planus nutraukti kitų elektrinių (įskaitant du RWE valdomus rusvųjų anglių blokus) eksploatavimą, tačiau tikimasi, kad Liuceratas bus paskutinis Vokietijos kaimas, kurio nebeliks dėl akmens anglių kasyklos.
Vyriausybė pažadėjo vykdyti planuojamą anglies atsisakymą iki 2030 m. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurioje yra ir minėtoji Garzweiler kasykla (nacionalinis šalies tikslas – 2038 m.).
RWE ir regiono vyriausybė susitarė apriboti kasyklos plėtrą – atsisakyta planų nugriauti ir iškasti dar penkis kaimus. Tačiau RWE, kuri teigia daug investuojanti į energetikos permainų technologijas regione ir visame pasaulyje, teigia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Vokietijai reikia rausvosios anglies, esančios po Liuceratu.
Visgi aktyvistai pasiryžę neleisti įmonei jos gauti.
„Jei jie kasa šią anglį, jie nubraukia klimato tikslus, išmeta Paryžiaus susitarimą į šiukšlių dėžę“, – sako protestuotoja Dina Hamid. RWE tvirtina, kad taip nėra.
„Dabar žmonės miršta nuo klimato krizės. Jei norime išgelbėti gyvybes, jei nenorime, kad tai tęstųsi, turime išsaugoti kiekvieną anglies gabalėlį, kiekvieną iškastinio kuro gabalėlį žemėje“, – priduria protestuotoja.
D.Hamid pabrėžia, kad jos protestas bus taikus, nors pripažįsta, kad stovykloje yra įvairių nuomonių, kiek toli turėtų eiti jų pasipriešinimas.
Tuo metu prie aktyvistų, iš kurių kai kurie šioje vietoje gyvena jau daugiau nei metus, prisijungia daugiau rėmėjų su kuprinėmis. Policijos pareigūnai, kai kurie su riaušių malšinimo įranga, stovi netoliese ir atsargiai stebi, nes kai kurie protestuotojai susikabina rankomis ir sudaro liniją vos už kelių metrų nuo milžiniško ekskavatoriaus, besileidžiančio į kaimą.
Parengta pagal BBC inf.
