Ketvirtadienį žurnale PLOS Biology paskelbtame tyrime nustatyta, kad 65 proc. vietinių Antarktidos rūšių, tarp kurių yra imperatoriškieji pingvinai, greičiausiai išnyks iki šimtmečio pabaigos, jei pasaulis nesugebės suvaldyti planetą šildančių iškastinio kuro emisijų.
Tyrimas taip pat parodė, kad dabartinės gamtosaugos pastangos Antarktidoje nėra efektyvios, kadangi pokyčiai žemyne vyksta per daug greitai. Tyrėjai padarė išvadą, kad įgyvendinus papildomas priemones, būtų galima apsaugoti iki 84 proc. pažeidžiamiausios Antarktidos biologinės įvairovės.
„Antarktida tikrai neprisideda prie klimato kaitos. Ten beveik nėra gyvenančių žmonių, todėl didžiausia grėsmė žemynui kyla iš už žemyno ribų. Mums tikrai reikia imtis pasaulinių veiksmų dėl klimato kaitos, kad Antarkties rūšims būtų suteikta geriausia galimybė išlikti“, – CNN sakė tyrimo vadovė Jasmine Lee.
Antarktidos geografinė izoliacija ilgą laiką apsaugojo žemyną nuo klimato krizės ir kitų likusį pasaulį kamuojančių aplinkos nelaimių, pvz., gaisrų, potvynių ir sausros. Visgi mokslininkai jau pastebėjo reikšmingus pokyčius šiaurinėje Arktyje, kuri šyla keturis kartus greičiau nei likusi planetos dalis.
Tačiau Antarktidoje klimato kaitos poveikis tik pradeda ryškėti. Pavyzdžiui, naujausi duomenys rodo, kad Antarktidos jūros ledas dabar tirpsta greičiau nei prieš bet kada anksčiau.
Tyrimas rodo, kad nykstantis jūros ledas kelia grėsmę kelioms paukščių rūšims, pvz., imperatoriškiems ir Adelės pingvinams, kurie nuo balandžio iki gruodžio yra tiesiogiai priklausomi nuo ledo, kad galėtų sukti lizdus savo mažyliams. Jei ledas ištirpsta anksčiau arba užšąla vėliau sezono metu, pingvinai stengiasi užbaigti savo reprodukcijos ciklą.
Regione didėja ir žmonių buvimas bei aktyvumas. Tyrimas rodo, kad mokslinės ekspedicijos ir infrastruktūra plečiasi, o metinis turistų skaičius nuo 1990-ųjų išaugo daugiau nei aštuonis kartus.
Atskiras šių metų tyrimas parodė, kad didėjantis žmonių buvimas regione sukelia daugiau sniego tirpimo. Mokslininkai nustatė, kad juodoji anglis – tamsi, dulkėta tarša, atsirandanti deginant iškastinį kurą – nusėda vietose, kur žmonės praleidžia daug laiko. Net ir mažiausias šio teršalo kiekis gali turėti reikšmingos įtakos ledynų tirpimui.
„Šioms žymioms rūšims, pavyzdžiui, imperatoriškiesiems ir Adelės pingvinams, gresia pavojus. Labai liūdna pagalvoti, kad Antarktida yra viena iš paskutinių didžiųjų dykumų planetoje ir joje matomas ir jaučiamas žmogaus poveikis“, – sakė J.Lee.
Parengta pagal CNN inf.
