Vienas tokių pavyzdžių – prekybos tinklas UAB „IKI Lietuva“, kuris išrūšiavęs savo plastiko pakuočių atliekas, jas pristato perdirbimo ir pakuočių gamintojai UAB „Gerovė“, o iš jos į parduotuvę sugrįžta kasdien pirkėjų naudojami pirkinių maišeliai. Beje, pastarieji ne tik pagaminti 100 proc. iš perdirbtos medžiagos, bet ir yra pilnai perdirbami, tad žiedinės ekonomikos ratas sukasi toliau.
Apie tvarius sprendimus ir inovacijų taikymą pakuočių perdirbimo srityje, geruosius verslo bendradarbiavimo pavyzdžius Lietuvoje buvo plačiau kalbama organizacijos „Žaliasis taškas“ surengtoje konferencijoje „Pakuotės DNR. Tvarios partnerystės akceleratorius“, kur UAB „IKI Lietuva“ ir UAB „Gerovė“ bendradarbiavimas buvo pristatytas kaip vienas iš sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus mūsų šalyje.
Per 2021 metus UAB „Gerovė“ iš UAB „IKI Lietuva“ įsigijo virš 400 000 kg antrinių žaliavų – plastiko pakuočių atliekų, kurios buvo išrūšiuotos pačiame prekybos centre. Šios žaliavos buvo perdirbtos ir iš jų pagaminti prekybos tinklui „Iki“ polietileniniai pirkinių maišeliai. Šių maišelių gamybai buvo panaudota net 200 000 kg antrinės žaliavos. Pagaminta produkcija (maišeliai) iš perdirbtų antrinių žaliavų vėl grįžta į uždarą produkto gyvavimo ciklą.
Tvarumas, pasak UAB „Iki Lietuva“ technikos departamento aplinkosaugos projektų vadovės Dovilės Vengalės, yra labai svarbi įmonės dalis. „Nuolatos ieškome sprendimų, kaip galėtume būti draugiškesni mus supančiai aplinkai, džiaugiuosi, kad „IKI“ tam skiria daug dėmesio ir turime įvairių tvarumo iniciatyvų. Kalbant apie plastiką, atsisakėme juodo plastiko pakuočių „Pagaminta IKI“ ženklo gaminiuose, taip pat jau kuris laikas siūlome galimybę įsigyti daugkartinių vaisiams ir daržovėms skirtų maišelių. Tokių sprendimų paieškų metu ir pradėjome bendradarbiauti su „Gerove“. Iš pradžių maišeliai buvo gaminami iš dalies perdirbto plastiko, vėliau, nuo 2020-ųjų metų, buvo pilnai pereita prie žiedinės ekonomikos principo. Mūsų tinkle naudojamus plastikinius maišelius, tinkamai išrūšiavus, galima vėl perdirbti“, – apie įgyvendinamą žiedinės ekonomikos principą kalbėjo pašnekovė. Tiesa, ji pridūrė, kad tvarumo principus stengiamasi taikyti visoms atliekoms. Pasak pašnekovės, didžioji dalis prekybos tinklo „Iki“ susidarančių plastiko atliekų yra perdirbamos (apie 90 proc.).
Kelio atgal nebus
„Reikėtų paminėti, kad tai nėra taip paprasta ir lengva. Pavyzdžiui, jei kalbėsime apie 2014 metus, tuomet apie žiedinę ekonomiką nelabai kas kalbėjo ar žinojo, tada plačiau buvo vartojamas terminas „ekologija“. Taigi sudominti ar įtraukti verslus į žiedinės ekonomikos procesus buvo tikrai sudėtinga, juolab, kad net paties žiediškumo principo nelabai kas suprato. Kur ir kokia yra nauda gamtai, ištekliams ir visuomenei – niekas dar apie tai nekalbėjo. Šiandien galime ypač džiaugtis paskutinių trijų metų laikotarpiu, kuomet matome išties labai didelį pokytį, pagrindinis lūžio taškas šioje temoje įvyko 2021-aisiais“, –– verslo požiūrio į tvarumą tendencijas komentavo UAB „Gerovė“ direktorė komercijai, Živilė Ramoškienė.
Pasak jos, šiandien žiedinės ekonomikos principai, antrinis panaudojimas, rūšiavimas ir kitos žaliosios ekonomikos sritys visuomenei ir verslui rūpi vis labiau. Verslas, norėdamas būti stipriu rinkos žaidėju, kuo toliau tuo labiau kelio atgal nebeturi, todėl skiria ypač didelį dėmesį tvarumui ir eina žaliojo kurso keliu. „Dabar vartotojas renkasi labai atsakingai. Jis nori turėti tvarų produktą, kuris yra pagamintas iš antrinių žaliavų ir yra pilnai perdirbamas. Kitaip tariant, jis yra ir gali būti panaudotas pakartotinai. Ši tendencija labai svarbi ir ji mus labai džiugina“, – komentavo pašnekovė.
UAB „Gerovės“ bendradarbiavimas su UAB „IKI Lietuva“, pasak komercijos vadovės Živilės Ramoškienės, – ateities tendencija, ji įsitikinusi, kad šiuo keliu žengs vis daugiau įmonių, nes šiandien pasauliniu mastu daug galvojama apie tai, kokį po savęs paliekame pėdsaką. „Įmonės, sukančios panašia kryptimi, kaip „Gerovė“ ir „Iki“ rodys pavyzdį – kai įmonės galvoja ne tik apie pelną, bet ir drauge kuriamą vertę bei tai, kas lieka po jos. Kalbant konkrečiai apie projektą su „Iki“, galiu pasakyti, kad vertę ir savo darbo prasmingumą jaučia kiekvienas prie to prisidedantis – pradedant nuo to, kuris surenka, nuo to, kuris rūšiuoja, nuo kasininko, kuris tokį maišelį parduoda, baigiant pirkėju, kuris įsigyja pakuotę, kuri apsukusi žiedinės ekonomikos ratą sugrįžo į prekybos centro lentynas“, – apie žiedinės ekonomikos suvokimą ir vertę pasakojo Živilė.
Komercijos vadovės teigimu, aiškią naudą bei pridėtinę vertę jaučia ir UAB „Gerovė“ darbuotojai – jie iš pakuočių atliekų, surūšiuotų ir atkeliavusių iš prekybos centro „Iki“, nenaudojant jokių papildomų gamtos išteklių, neįsivežant į Lietuvą jokių papildomų pakuočių, pagamina maišelius, grįžtančius atgal į rinką: „Taip taupome žaliavas, kurą, panaudojame turimus resursus ir atliepiame Europos Sąjungos reglamentavimus, kurie numato, kad iki 2030 metų 70 proc. į rinką išleidžiamose pakuočių atliekose ir naujai gaminamuose gaminiuose, turi būti panaudojama ne mažiau nei 25 proc. antrinės žaliavos.“ Ž.Ramoškienė pabrėžė ir dar vieną svarbų aspektą, kad jų produktas – „Iki“ naudojami maišeliai – yra 100 proc. perdirbami.
Turi keistis kiekvienas darbuotojas
Paklausta, ar lengva įmonėms persiorientuoti į tvarią kryptį, Ž.Ramoškienė teigia, kad nelengva, mat tam reikia iš esmės keisti įpročius – visų darbuotojų, visos įmonės. „Pirmiausia, norint tą daryti, reikia keisti susiformavusius įpročius – įmonės viduje pradėti kokybišką rūšiavimą. Dar pasitaiko atvejų, kai į vieną konteinerį yra dedamos ne vien plastiko atliekos. Tokia situacija reikalauja papildomo išrūšiavimo ir išvežimo į kitas, ne į plastiko atliekas, tvarkančias įmones, kas didina darbo, energijos sąnaudas ir CO2 kiekį. Džiaugiamės, kad IKI Lietuva kokybiškai išrūšiuotas plastiko atliekas tiekia mums, plastiko perdirbėjams ir pakuočių gamintojams. Todėl plastiko atliekos tvarkomos efektyviai. Antra, šiandien dar nedaugelis verslų geba matyti prasmę ir naudą verslų sinergijoje ir žiedinės ekonomikos principo įgyvendinime. Tačiau ateinančių permainų vėjai atneša inovatyvius verslo modelius, kai įmonės veiklos rezultatas bus matuojamas ne vien pinigais, tačiau ir tokiais rodikliais, kaip CO2 neutralumas ar teigiamas poveikis aplinkai bei visuomenei.“, – apie sąmoningumo svarbą, žengiant tokį žingsnį, kalbėjo UAB „Gerovė“ komercijos vadovė.
Pašnekovė tikino, kad pirmas žingsnis ir nemažas iššūkis įmonei, norinčiai įgyvendinti žiedinę ekonomiką yra vidiniai procesai. „Norint užtikrinti žiedinę ekonomiką, turi būti sukurtos tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, pastatyti konteineriai, tačiau labiausiai viskas priklauso nuo požiūrio bei noro keisti savo įpročius. Vis tik, pabrėšiu, kad mūsų visuomenė labai smarkiai keičiasi šiuo požiūriu – sąmoningėja“, – džiaugėsi Ž.Ramoškienė.
Remdamasi UAB „IKI Lietuva“ praktika D.Vengalė pritarė Ž.Ramoškienei – į žiedinės ekonomikos procesą turi įsitraukti kiekvienas įmonės darbuotojas. „Plastikas turi būti išrūšiuojamas įmonės viduje ir tik tada perduodamas perdirbėjui. Už tinkamą plastiko rūšiavimą įmonėje yra atsakingi visi darbuotojai, kurie dalyvauja šiame procese. Įmonėje jau ilgą laiką yra rūšiuojamos įvairių pakuočių atliekos, tad darbuotojai tai vertina natūraliai, kad rūšiavimas būtų paprastesnis ir sklandesnis, darbuotojams yra paruoštos instrukcijos, kaip tinkamai tai atlikti. Nuolat tikriname rūšiavimo kokybę įmonės viduje. Komunikuojame apie įvairius vykdomus projektus, tikiu, kad darbuotojai jaučiasi prisidedantys prie žiedinės ekonomikos tikslų“, – patirtimi dalijosi prekybos centro aplinkosaugos projektų vadovė.
Pasak jos, juk ne paslaptis, kad visas pasaulis susiduria ne tik su žaliavų trūkumu, bet ir su dideliu iššūkiu – tinkamu atliekų rūšiavimu. Jau vis mažiau galima sutikti žmonių, kurie abejoja rūšiavimo nauda. Vertėtų pridurti, kad teisingas rūšiavimas nėra tokia jau paprasta užduotis, todėl UAB „IKI Lietuva“, pasak D. Vengalės, įdeda daug darbo į darbuotojų edukaciją, reguliariai atnaujina su atliekų rūšiavimu susijusias instrukcijas ar gaires, taip pat daug dėmesio skiria naujai prie kolektyvo prisijungusiems žmonėms.
