Apie tvarius sprendimus ir inovacijų taikymą pakuočių perdirbimo organizacijos „Žaliasis taškas“ surengtoje konferencijoje „Pakuotės DNR“. Tvarios partnerystės akceleratorius“ dalinosi bendrovės „Smurfit Kappa Baltic“ generalinis direktorius Rolandas Vainutis, kuris tikino, kad pasiūlyti rinkai alternatyvių ir išskirtinai tvarių pakuočių sprendimų Lietuvos gamintojai gali jau dabar.
Popierinę pakuotę perdirbti iki 25 kartų – įmanoma
Pasak R. Vainučio, šiandien pakuočių tvarkymo problemos sprendimas yra aiškus: būtina pakuotes po panaudojimo surinkti pakartotinai panaudoti arba perdirbti į kitus produktus.
„Tai kur problema? Deja, bet nei šimtaprocentinis pakuočių surinkimas, nei visiškas pilnas jų perdirbimas nėra įmanomi: kai kur trūksta infrastruktūros, kai kuriais atvejais pakuotės negalima pakartotinai panaudoti dėl higienos aspektų. Todėl vienas iš sprendimų yra gaminti pakuotę iš atsinaujinančių žaliavų ir tokią, kad ši, patekusi į aplinką, visiškai natūraliai suirtų,“ – įžvalgomis dalinosi R. Vainutis.
„Smurfit Kappa Baltics“ gamina gofruotojo kartono pakuotes ir, pasak generalinio direktoriaus, tokią pakuotę galima perdirbti mažiausiai 6, o daugiausiai – 25 kartus. Galiausiai, jei jau neįmanoma perdirbti, popierius ar gofruotas kartonas yra tinkamas kompostui.
Įmonė vykdo iniciatyvą „Better Planet Packaging“ ir nesėdi sudėję rankų vien todėl, kad jų gaminama pakuotė jau savaime nėra tarši – darbuotojai nuolat ieško būdų, kaip dar labiau sumažinti pačios gamybos ir gaminių transportavimo anglies pėdsaką. Pakuotes patobulinti mėginama sujungiant mokslą, turimą patirtį, didžiųjų duomenų teikiamą informaciją ir kūrybiškumą. Įžvalgos, kaip tai padaryti, renkamos ir kuriamos naudojantis itin plačiu inovacijų tinklu: naujos idėjos kasdien atskrieja iš 35 šalių ir 350 padalinių.
„Kvestionuojame požiūrį į pačias pakuotes: ar tikrai reikia pakuoti tiek, kad pakuotės masė būtų didesnė už paties gaminio? Kaip išlaikyti norimą pakuotės stiprumą, bet ją gaminant sunaudoti mažiau žaliavų? Kaip sumažinti anglies pėdsaką per tą kelią, kurį pakuotė nukeliauja nuo fabriko iki galutinio vartotojo?“ – kasdien įmonėje keliamus klausimus vardijo R. Vainutis.
Vadovaudamiesi tokiu principu įmonės darbuotojai vien 2020-aisiais metais įvairiems Lietuvos gamintojams pasiūlė beveik 1500 naujų pakuočių sprendimų. Jos darbuotojai turi sukaupę išskirtinės patirties ir žinių apie pakuočių produktus, rinką ir tendencijas.
Tikslais neatsilieka nuo Europos
– Kartono pakuotės gamintojams jau pavyko (lyginant su 2005 m. lygiu) sumažinti savo gamybos anglies pėdsaką daugiau nei 40 proc. Kokiu būdu?
„Pirmiausia žiūrime, iš kur atkeliauja mūsų žaliava. Jei stengsimės gaminti tvariai, bet žaliavos tiekėjai ims iš gamtos per daug – mūsų pastangos neteks prasmės. Mūsų žaliava yra mediena, todėl gaminame pakuotes praktiškai tik iš FSC sertifikuotas (95 proc. visos žaliavos) medienos (šis sertifikatas užtikrina, kad miškas naudojamas tvariai, dalis ploto paliekama biologinei įvairovei, iš kertamo miško naudos gauna ir vietos gyventojai, – red. past.)“, – sako įmonės generalinis direktorius.
Europos Sąjungos šalys piešia viziją iki 2050-ųjų pasiekti nulinę CO2 emisiją, kitaip tariant, visame žemyne nebūtų išmetama daugiau, nei miškai ar kitos gamtinės teritorijos galėtų sugerti. Tokį pat principą pakuočių gamyboje sau taiko ir „Smurfit Kappa Baltics“.
„Remiamės principu: sumažink-naudok pakartotinai, gamyboje dar pridedame „naudok efektyviai –ieškok naujų energijos šaltinių“. Pavyzdžiui, gamybai reikalingą energijos kiekį sumažiname pasitelkę skaitmenines technologijas: viena iš virtualių programų pati analizuoja gamybos procesą ir jį koreguoja realiu laiku – vien tai leidžia sumažinti gamybos anglies pėdsaką 4 tūkst. tonų, nes gamybai reikia mažiau elektros energijos,“ – apie įmonės naudojamą unikalią programinę įrangą kalba R. Vainutis.
Pakuočių gamyboje reikia naudoti džiovintuvus (džiovinant ant pakuotės užspaustą spaudą). Šioje įmonėje įrenginių generuojama šiluma panaudojama patalpoms ir vandeniui pašildyti.
R. Vainutis pripažįsta, kad popieriaus apdirbimo ir gamybos fabrikui reikia išties daug energijos. Tačiau būtent todėl įmonė skiria daug lėšų inovatyviems sprendimas. Pavyzdžiui, „Smurfit Kappa Group“ tikisi žymiai sumažinti CO2 išmetimus, pasistačius nuosavą vandenilio jėgainę šalia vieno iš fabrikų Prancūzijoje. Pasak R. Vainučio, kol kas tai – bandymas, tačiau jei jis pasiteisins, tokios jėgainės iškils šalia daugumos šios įmonės popieriaus fabrikų.
Globaliai veikianti „Smurfit Kappa Group“ veikia 23 Europos šalyse bei 13 Pietų ir Šiaurės Amerikos valstybių, didžiąją dalį popieriaus pakuočių gamina nuosavuose fabrikuose. Todėl įmonės pritaikytos inovacijos energijos taupymo srityje iškart turi didžiulį poveikį.
Popierinė pakuotė – atspari drėgmei?
Antras būdas mažinti popierinės pakuotės gamybos pėdsaką – ieškoti būdų naudoti mažiau žaliavos arba ją panaudoti pakartotinai. R. Vainutis sako, kad tam reikia žinių ir jos gali būti pritaikytos iš visai kito sektoriaus – pavyzdžiui, šiuo metu gofruoto kartono lakštai gaminami pritaikius tokį patį principą, koks naudojamas ir lėktuvų gamyboje. Kaip gaminamas orlaivis, kad dėl aukšto slėgio kelių kilometrų aukštyje tiesiog nesubliūkštų? Pasirodo, jog principas puikiai pritaikomas ir gaminant lengvesnę, bet tvirtą gofruoto kartono pakuotę. Tai įmonei leido 12 proc. sumažinti CO2 išmetimus tokio tipo pakuotės gamyboje.
Pasaulį gali išgelbėti ne tik technologijos, bet ir dizaineriai. Todėl „Smurfit Kappa Group“ jų dirba netoli 800. Paskutinės jų idėjos galėtų pakeisti taršiausias plastiko pakuotes ar pakuočių dalis.
Popierinė pakuotė rečiau naudojama „šlapiems“ maisto produktams įpakuoti, nes iki šiol lengvai peršlapdavo ir permirkdavo riebalais. Kodėl sakome iki šiol? Nes jau egzistuoja atspari drėgmei vienalytė popierinė pakuotė.
„Galbūt ši pakuotė neišlaikytų savo savybių, panardinta į vandenį, tačiau į ją tikrai galima pakuoti daržoves ar kitus šiek tiek drėgmės turinčius produktus“, – sakė R. Vainutis.
Popierinė pakuotė „AquaStop“ yra padengta specialia danga, kuri apsaugo nuo drėgmės, tačiau visiškai netrukdo jos perdirbimo procesui. Kitaip tariant, vandeniui nelaidžią pakuotę vis tiek galima perdirbti kartu su kitomis popierinėmis medžiagomis. Tokia pakuotė yra puiki alternatyva plastikui, į ją gali būti pakuojamos gėlės, skalbimo priemonės, vaisiai ir daržovės. Ši pakuotė puikiai tiktų trumpai pergabenti šaldytus produktus – nors pagaminta iš popierius, susidaręs kondensatas jos nepažeistų.
Beje, ar esate užsisakę salotų iš baro „Fresh Post“? Jų salotos yra pakuojamos į popierinį „Smurfit Kappa Baltics“ ir pakuočių dizainerio Juozo Baranausko sukurtą greitojo maisto indelį. Stačiakampis indelis, galintis išsiskleisti į dubenėlio formą, yra pagamintas taip, kad išliktų perdirbamas net po sąlyčio su aliejuotu produktu. Pakuotė gaminama tik iš FSC sertifikatą turinčios medienos, panorėję galite pamatyti visą šios pakuotės kelią nuo jos pagaminimo, pristatymo restoranui iki surinkimo ir perdirbimo. Pasak restorano atstovų, pakeitus pakuotę į gerokai tvaresnę, ją įsigyti kainuoja mažiau, jau nekalbant apie gerokai sumažintą neigiamą poveikį aplinkai.
– Kokios dar inovacijos galėtų pakeisti tai, kas iki šiol buvo išimtinai gaminama iš plastiko?
– Jau sukurti kartoniniai įdėklai į produktų (pavyzdžiui, elektronikos) dėžutes, kurie galėtų pakeisti putplastį. Taip pat jūros gyvūnams pavojingas plastikinis šešių gėrimo skardinių laikiklis (žiedai) gali būti kartoninis ir vis tiek sėkmingai išlaikyti šešių pilnų skardinių svorį, nešant pakuotę rankoje.
Įmonė gamina ir popierines didelės talpos butelių rankenėles viršuje, kurios leidžia išvengti kelių butelių įvyniojimo į plastiką. Pastarasis sprendimas konkrečiai produkto CO2 pėdsaką sumažintų daugiau nei 90 proc.
Turi patarimų ir krovinių pervežėjams
Kalbant apie tolimesnį pakuotės kelią, programinė, daug duomenų naudojanti įranga atskleidžia netikėtų atradimų: pavyzdžiui, ant transportavimo paletės gaminių dėžutes sudėjus ne eilėmis vieną ant kitos, o „plytų mūrijimo“ principu, galima gaminti šiek tiek lengvesnes pakuotes ir naudoti mažiau popieriaus žaliavos.
Išanalizavę duomenų bazes, įmonės atstovai taip pat suskaičiavo, kiek gaminių eilių optimaliausia sudėti ant transportavimo paletės. Tokiu būdu buvo sutaupyta dar šiek tiek daugiau nei dešimtadalis CO2 išmetimų.
Taigi „Smurfit Kappa Group“ strategija mažinant savo anglies pėdsaką yra tvarių energijos šaltinių paieška, kuriamos naujos, stipresnės, patvaresnės medžiagos, kurioms reikia mažiau žaliavos. Bendrovei savo aktyviais veiksmais jau pavyko sumažinti savo CO2 pėdsaką 40 proc.
„Daugybė įrankių jau sukurti – tiek mokslininkų, tiek kitose įmonėse – belieka tiesiog imti ir daryti žingsnius link tvaresnės gamybos, link visų trokštamos švaresnės planetos,“ – ragino R. Vainutis.
„Žaliasis taškas“ yra pirmoji ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje, užsiimanti prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu. Nuo 2002 m. veikianti įstaiga šiuo metu atstovauja beveik 3 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų, kuriems teikia platų spektrą paslaugų – pakuočių atliekų tvarkymą, infrastruktūros plėtrą, visuomenės švietimą, atstovavimą teisėkūroje, atlieka aplinkosauginius auditus, vienintelė Lietuvoje suteikia „Green dot“ ženklo licenciją, teikia ekspertines konsultacijas, organizuoja seminarus bei konferencijas visuomenei bei organizacijos nariams.
