„Juodasis penktadienis“ vis dažniau tampa „Juoduoju savaitgaliu“ ar net visa savaite, o parduotuvių vitrinose ir internete šmėžuojančios reklamos pritraukia vis daugiau pirkėjų. Visgi galima pasidžiaugti, kad tekstilės atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose mažėja.
„2019 metais atliktų tyrimų duomenimis vienas Vilniaus regiono gyventojas kartu su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis išmesdavo apie 4,8 kg tekstilės atliekų. 2022 metais šis kiekis sumažėjo iki 2,6 kg“, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Belieka tikėtis, kad tokia tendencija išliks, visgi Aplinkos ministerija primena, kad drabužių, avalynės ir namų tekstilės gamintojai yra penkti didžiausių teršėjų šiltnamio dujomis kategorijoje ir pateikia nerimą keliančius skaičius.
Pavyzdžiui, vienai porai džinsų pagaminti reikia apie 7 tūkst. litrų vandens, o marškinėliams – 2,7 tūkst. Tiek geriamojo vandens vienas žmogus sunaudoja per 2,5 metų.
Nemažiau nemalonus ir tyrimas, parodęs, kad net 80 proc. daiktų, įsigytų būtent „Juodojo penktadienio“ metu, būna išmetami vos po vieno panaudojimo, o kartais pirkiniai šiukšliadėžėse atsiduria dar būdami visiškai nauji.
Jeigu ir šie skaičiai nepriverčia susimąstyti, pagalvokite, kad europiečiai kasmet sunaudoja beveik 26 kg ir išmeta apie 11 kg tekstilės gaminių. Panaudoti drabužiai gali būti eksportuojami už ES ribų, tačiau dažniausiai (beveik 90 proc.) yra sudeginami arba išvežami į sąvartynus.
Pirkinius planuokite iš anksto
Ekologijos, tvarumo ir sąmoningo vartojimo principais besivadovaujanti Eglė Šilkonė savo atradimais dalijasi tinklaraštyje „Vandenynai“, o kaip priimti ne tik aplinkai, bet ir piniginei draugiškus sprendimus šį kartą papasakojo ir lrytas.lt skaitytojams.
E.Šilkonė tikina, kad nėra būtina išpardavimų ar „Juodojo penktadienio“ metu visiškai nieko nepirkti – svarbiausia, sako ji, viską daryti ne impulsyviai, o gerai apgalvojus ir su saiku.
„Dabar vyksta ir „Žaliasis penktadienis“, boikotuojantis „Juodąjį penktadienį“, bet, man atrodo, kad viskas turi būti daroma su saiku. Tarkime, jei vaikui reikia naujų batų ir jų tikrai reikės, aš juos susirandu ir laukiu išpardavimo, kad galėčiau juos nusipirkti pigiau. Tame nematau nieko blogo, nes daiktas bus tikrai nešiojamas, avimas“, – sako moteris.
Didelį poveikį, sako E.Šilkonė, turi ir psichologinis išpardavimų efektas, todėl itin svarbu sustoti ir susimąstyti, kiek tą daiktą naudosite ne tik jūs pats, tačiau ir šeimos nariai, pasvarstyti, ar namuose jam apskritai atsiras vietos.
„Tą reikėtų apgalvoti ne tik per išpardavimus, bet ir apskritai perkant bet kokį daiktą“, – priduria E.Šilkonė.
Aktorius, laidų vedėjas, rašytojas bei prodiuseris Juozas Gaižauskas taip pat sako, kad pirkinius svarbu apmąstyti iš anksto bei pirkti tai, kas reikalinga, o ne tai, ko tik norisi.
„Siūlau prisiminti, kas būna, kai alkanas įeini į maisto produktų parduotuvę. Ateini nusipirkti pieno, o išeini išleidęs 100 eurų. Galbūt nereikia eiti alkanam ir perkeltine prasme.
Reikia gerai pamąstyti, kokių daiktų tau tikrai reikia. Vienus daiktus miela turėti, kitus – būtina. Reikia labiau galvoti apie tai, ką būtina turėti. Mažiau liks pirkinių, kurių norisi, nes šiandien tokia nuotaika“, – sako J.Gaižauskas.
Į kai kuriuos daiktus investuoti verta
Visgi jei prekę jau buvote išsirinkę ir tiesiog laukiate išpardavimo, E.Šilkonė sako pasidomėti ir tuo, kiek daiktas tvarus ir kokybiškas, taip užtikrinant, kad po vieno panaudojimo jis neatsidurs atliekų konteineryje, o jums neteks leisti pinigų naujam.
„Jei noriu atsinaujinti garderobą ir perku ne iš antrų rankų, ieškodama naujo drabužio visada žiūriu, kad jis būtų iš natūralių medžiagų, kokybiškas, gerai pasiūtas. Atkreipiu dėmesį, ar tas gamintojas, iš kurio perku, turi nusimatęs tvarumo standartus.
Tokiu atveju investuoji į gerus daiktus, kurie tarnaus ilgai. Ar tai būtų baldas, interjero detalė ar daugkartinė gertuvė. Jei apgalvoji, ką pirksi, eini su sąrašu, o ne krauni viską į krepšelį, nes akcija, tai gali tikrai įsigyti ilgai tarnausiančių daiktų“, – paaiškina moteris.
J.Gaižauskas taip pat sako, kad mieliau investuoja į brangesnius, tačiau kokybiškus daiktus. Pasak jo, tai galiausiai mažiau skausminga ir piniginei – kartą sumokėjus brangiau išvengiame papildomų pirkinių ateityje, o tai reiškia ir papildomų atliekų.
„Aišku, nuo to galbūt tą kartą labiau skauda kišenę, bet stengiuosi pirkti kokybiškus daiktus, kurie tarnaus ne vieną ir ne du sezonus – kartais tas daiktas tarnauja neįtikėtiną kiekį metų. Tokiu būdu įsigijęs vieną kokybišką daiktą sutaupai daugybę kitų pirkimų“, – sako J.Gaižauskas.
Vis dėlto kai ką įsigyti jis rekomenduotų kiekvienam Lietuvos gyventojui.
„Patarčiau įsigyti kokybišką gertuvę. Jeigu paskaičiuotumėte, kiek sutaupote plastikinių butelių įsigiję vieną gertuvę, labai nustebtumėte. Jei kas dieną nusiperkame bent po buteliuką tai jau 365 buteliukai.
Net, sakykime, jei perkame ne kas dieną – tai vis tiek 300 buteliukų, kurių nereikia pirkti. Visada turiu su savimi gertuvę, naudoju vieną ir tą pačią jau ketverius ar penkerius metus“, – patarimu pasidalijo aktorius.
Tvarumo mokomasi nuo mažens ir kasdien
Niekam ne paslaptis, kad iš parduotuvės tuščiomis rankomis išeiti ypač sunku tėvams. Mažieji šeimos nariai dažnai palepinami ne tik skanėstais, tačiau ir žaislais. Nors tai ir suteikia vaikams džiaugsmą, neretai šis įprotis pasidaro ganėtinai brangus, o susidomėjimui praėjus nauji žaislai lieka dulkėti kampe, kol galiausiai atsiduria šiukšlinėse.
E.Šilkonė sako, kad apie tai, kodėl pirkti reikėtų ne kiekvieną pamatytą ir spindinčioje pakuotėje įvyniotą žaislą, reikia mokytis nuo mažens ir kasdien.
„Tai yra ilgalaikis vertybių diegimas, apskritai pasakojant apie daiktus, apie tai, kaip jie gaminami. Tarkime, jei išmetamas maistas, aiškinu, kad tam naudojama energija, kažkas dėl jo dirbo, naudojo žemės išteklius. Apie tai reikia kalbėtis kasdien.
Tų pačių žaislų mano vaikai tikrai nori, bet tarkime aš visada leidžiu apžiūrėti, o pirksime tada, kai bus kažkokia proga, pavyzdžiui, gimtadienis. Manau, kad reikia turėti bendras taisykles, kaip tie daiktai atkeliauja į namus“, – patirtimi dalijasi E.Šilkonė.
Visgi, pasak jos, dar svarbiau vaikams yra užtektinas tėvų dėmesys – naujas žaislas vaikui bus įdomus tik tam tikrą laiką, ir, nors tėvai jaučiasi jį pradžiuginę, daug vertingiau kaupti atsiminimus, o ne daiktus. Be to, prieš pirkdami naują daiktą dažnai nesusimąstome ir apie tai, kaip tai paveiks vaikų ateitį.
„Tas noras kas kartą grįžus iš parduotuvės parvežti žaisliuką yra labiau įprotis, bet įpročius mes galime pakeisti. Kiekvieno žaislo nupirkimas yra išteklių naudojimas. Atrodo, kad su kiekvienu žaislu iš vaiko atimame ateities dalį. Klausimas, kiek mums apskritai reikia pasaulyje daiktų“, – retoriškai klausia E.Šilkonė.
Visgi tam, kad turimi žaislai džiugintų ilgiau, E.Šilkonė pataria daryti žaislų rotacijas – vienus žaislus paslėpti, kitus ištraukti. Nemažiau naudinga bei smagu ir keistis vaikiškais žaislais su kitomis šeimomis.
Patarimai apsaugosiantys ne tik finansus, bet ir aplinką
E.Šilkonė pateikia ir patarimus, kurie padės priimti tvaresnius sprendimus ne tik parduotuvėje, bet ir namuose.
· Namuose vartokite ekologiškus produktus, užaugintus ar pagamintus Lietuvoje, kad jų kelionė iki jūsų namų būtų kuo trumpesnė.
· Naudokite tuos daiktus, kuriuos jau turite. Daug kartų. Nes kiekvieną kartą neįsigijus naujo, sutaupomi ištekliai ir saugoma Žemė.
· Prieš ką nors pirkdami gerai pergalvokite, kaip ir kiek daiktą naudosite ir tik tada spręskite, ar verta jį pirkti. Jei daiktą naudosite retai, galbūt verčiau jį pasiskolinti ar išsinuomoti?
· Geriausias ir aplinkai draugiškiausias daiktas yra tas, kurio tu nenusipirkai, kurį jau turi, įsigijai iš „antrų rankų“ arba išmainei. Geras daiktas tas, kuris buvo etiškai, tvariai ir kokybiškai pagamintas, prižiūrėtas ar sutaisytas ir prisidedantis prie žiedinės ekonomikos.
· Pasvarstykite, ar naujo daikto jums iš ties reikia, ar tik norisi.
· Pagalvokite, ar daiktą perkate todėl, kad jo reikia, ar tik todėl, kad jam taikoma nuolaida. Taip pat apsvarstykite, ar daiktą pirktumėte, jei nuolaida nebūtų taikoma.
