Prieš pusmetį bendrovės „Vilniaus planas“ specialistai sukūrė „miesto plaučių“ žemėlapį Vilniuje, kuriame galima stebėti oro kokybę ir žiedadulkių koncentraciją ore realiu laiku, o nuo šiol tokią galimybę turi ir Kazlų Rūdos gyventojai. Čia įdiegus modernias sistemas parengtas oro taršos žemėlapis.
„Žemėlapyje galima stebėti skirtingo dyžio smulkių kietųjų dalelių, ozono, anglies monoksido ir kitų teršalų koncentracijas pagal užterštumo lygio skalę realiuoju laiku, – sako intelektualių miesto plaučių projektą įgyvendinusios įmonės „Vilniaus planas“ Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus Aplinkos duomenų ekspertė Austė Noreikaitė. – Žemėlapis parodo ne tik koncentracijos lygį, bet čia taip pat galima daugiau sužinoti apie pačius teršalus, jų sukėlėjus bei tai, kaip reikėtų elgtis skirtingoms gyventojų grupėms, esant tam tikrai užterštumo koncentracijai ore“.
Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės Vyriausiojo specialisto–ekologo Antano Rutkausko, miestiečiai jau kviečiami stebėti oro kokybę naujame „miesto plaučių“ žemėlapyje.
Kazlų Rūdoje oro taršos matuoklis įrengtas miesto centre – J.Basanavičiaus ir M.Valančiaus gatvių sankryžoje. Tai kol kas pirmasis sensorius, tačiau ateityje jų mieste ketinama įrengti ir daugiau.
„Vilniaus plano“ atstovė A.Noreikaitė teigia, kad žemėlapiuose matoma informacija nuolat kinta, o teršalų pasklidimo ore tendencijos gali būti matomos atlikus ilgesnius stebėjimus.
„Žemėlapyje pastebėjus, kad yra padidėjusi tarša, sergantiems ar kvėpavimo problemų turintiems asmenimis, rekomenduotina neskubėti išeiti į lauką. Tikime, kad toks sprendimas aktualus ne tik didmiesčiams, tačiau ir savo oro kokybe ir gyventojų sveikata besirūpinančioms mažesniųjų miestų savivaldybėms“, – kalba A.Noreikaitė.
Į ką atkreipti dėmesį?
Pasak A.Noreikaitės, žemėlapyje matomas oro užterštumo lygio indeksas (OUI) parodo ore išmatuotų teršalų koncentracijų kokybinę išraišką, kitaip tariant, oro kokybę esamu momentu. Tad kas gi stebima ir kokie pagrindiniai teršalų šaltiniai?
Vienas iš stebimų rodiklių – anglies monoksidas (CO), dar kitaip vadinamas smalkėmis. Jo potencialūs susidarymo šaltiniai yra automobilių išmetamosios dujos, kieto kuro krosnys, gyvenamieji namai, sodybos, pirtys – visur, kur yra šildomasi malkomis, akmens anglimi ar kitu kuru. Esant didelei koncentracijai gali pasireikšti kvėpavimo takų dirginimas, kosulys, suaktyvėti širdies ir kraujotakos sistemos ligos.
Azoto dioksido (NO₂) junginių daugiausia į atmosferą patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose. Taip pat stebimos ir kietosios dalelės, kuriose gali būti įvairių komponentų, tokių kaip rūgštys, sulfatai, nitratai, ar nusidėvėjusių padangų dalelės.
„Šių ir kitų teršalų didelės koncentracijos gali turėti įtakos mūsų sveikatai. Ilgainiui stebint ir analizuojant gautus oro taršos duomenis galima kurti sveikesnę aplinką“, – įsitikinusi aplinkos duomenų ekspertė A.Noreikaitė.
Sekti pokyčius būtina
Pasak Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotojos Ievos Budraitės, Lietuvoje tokias stoteles turėtų turėti visi miestai.
„Oro kokybė tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą. Apie taršą realiu metu įspėjanti informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis tuo metu tikrai praverčia ir patiems gyventojams, pavyzdžiui, atsižvelgiant ar saugu išleisti vaikus žaisti kieme, jau nekalbant apie ligų turinčius asmenis. Gaila, tik kad mažai kas žino, kur ieškoti informacijos apie esančius „miesto plaučių“ žemėlapius.
Tarša nepriklauso nuo metų laiko, tik skiriasi jos koncentracijos lygis ir šaltiniai. Vasarą, kai būna sausa ir ilgą laiką nelyja, nuo kelio dangos kyla dulkės, kuriose kietosios dalelės ir kiti teršalai nuo transporto srautų. Žiemą prasideda šildymo sezonas, kai deginamas kietasis kuras. Kiekvienos savivaldybės pareiga yra stebėti duomenis ir reaguoti, ypač tuomet, kai reikia žinoti taršos lygį konkrečiu momentu, o ne tik paros vidurkį“, – sako ekspertė.
„Oro tarša – jautru. Gyventojai turėtų ne tik stebėti oro kokybės pokyčius, bet ir patys nors dalele prisidėti prie jos gerinimo – kaip antai individualius namus kūrenti laikantis eksplotavimo taisyklių, rečiau važinėti taršiais automobiliais bei persėsti ant dviračių.
Viliuosi, kad energetinė krizė privers permąstyti prioritetus. Karo laikotarpiu pamatėme, kaip brangiai kainuoja priklausomybė nuo importuojamo kuro ir iškastinių energijos resursų. Tai rimta paskata Europai greičiau plėtoti atsinaujinančią energetiką, kuri yra pigesnė, suteikia didesnį geopolitinį saugumą, bei nesukelia taršos“, – sako Žaliosios politikos instituto atstovė.
Kazlų Rūdos oro taršos žemėlapį galite rasti čia: https://miestoplauciai.kazluruda.lt/orotarsa/.
