Neatbaido ir baudos
Didelių gabaritų (stambiagabaritės) atliekos yra seni baldai, langai, durys, naudotos transporto priemonių padangos, statybinės, pavojingos atliekos ir pan. Nors tokios atliekos turi būti renkamos specialiose aikštelėse arba surenkamos tam tikrų įmonių, tačiau jas vis dar dažnai galima pastebėti ir prie mišrių atliekų konteinerių.
Vis dėlto ši situacija kasmet gerėja, tikina specialistai. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas Aurimas Uldukis pasakojo, kad 2016 m. stambiagabaričių atliekų buvo surinkta vos 4,5 tūkst. tonų, o pernai – apie 23 tūkst. tonų. Tuo tarpu didžiausia aplinkotvarkos bendrovė Lietuvoje „Ecoservice“ per metus vidutiniškai surenka dar apie 6 tūkst. tonų stambių gabaritų atliekų.
„Matyt, pasiekėme tokį civilizuotą lygį, kai žmonės didelę dalį stambių gabaritų atliekų veža būtent į aikšteles. Čia suveikė ir didelė informacinė kampanija, kai skelbėme, kur kokias atliekas reikia išmesti.
Taip pat skelbėme, kad, pavyzdžiui, Vilniuje tokias atliekas draudžiama ir prie konteinerių palikinėti, už tai net yra numatytos baudos, todėl sumažėjo ir šių pažeidimų. Žinoma, vis dar pasitaiko, bet tokių masinių šiukšlynų kai kuriuose rajonuose jau visai nebeliko“, – kalbėjo A.Uldukis.
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Linas Jonauskas pritarė, kad toks informavimas apie specialias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles yra vykdomas nuolat, tačiau jis veiksmingas yra ne visiems.
„Tas informavimas vyksta nuolat, bet visuomet bus piktybiškų žmonių, kurie net ir šalimais esant aikštelei, meta atliekas į mišką. Tokiems žmonėms informavimas tikrai nepadės, o plačiąją visuomenę kuo labiau informuosim, tuo labiau jie supras, kokia yra to žala“, – kalbėjo parlamentaras.
Pažeidimai, kai tokios atliekos paliekamos ne joms skirtose vietose, yra fiksuojami ne tik prie konteinerių, tačiau ir gamtoje. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) komunikacijos specialistas Tautvydas Mažeika komentavo, kad VMU miškuose per metus vidutiniškai surenka apie 200 tonų padangų ir apie 700 tonų buitinių ir statybinių atliekų.
„Pasitaiko rasti įvairių įdomių daiktų – antikvarinių prekių, papuošalų, senovinių baldų ar buities įrankių, meno kūrinių ir pan., bet romantikos tame nedaug, nes dažniausiai tenka rinkti statybines atliekas, senus skudurus, sauskelnes ir panašias atliekas“, – kalbėjo jis.
Siekiama perdirbti visas atliekas
„Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė sakė, kad iš gyvenamosios paskirties objektų dažniausiai išvežami baldai, stambi buitinė technika, remonto ir statybinės atliekos, pavyzdžiui, plytelių, dailylenčių, grindų likučiai, santechninė keramika, stogo danga, apšiltinimo medžiagos ir pan.
VAATC aikštelėse daugiausiai taip pat surenkama statybinių atliekų, baldų, nemažą dalį sudaro ir padangos bei elektronikos prekės, kurios negali būti išmetamos į mišrių atliekų konteinerius.
Paklausti apie tai, kur vėliau tokios stambiagabaritės atliekos yra vežamos, specialistai komentavo, kad stengiamasi kuo didesnę dalį jų perdirbti antriniam panaudojimui, o A.Uldukis paminėjo siekį, kad visiškai pašalinamų ir nepernaudojamų atliekų apskritai neliktų.
„Iš kai kurių baldų yra gaunamas atliekų kuras, o kita dalis perduodama naujų baldų gamybai. Statybinės atliekos daugiausiai susinaudoja pačiuose sąvartynuose keliams paruošti, bet dabar planuojame, kad jas pavyktų susmulkinti ir paruošti kokius nors produktus, kurie grįžtų atgal į rinką.
Pašalinama ir visiškai negrįžtamai į sąvartyną pervežama yra nedidelė dalis atliekų. Tikslas yra toks, kad apskritai jokios atliekos nebūtų pašalinamos, o viskas būtų panaudojama dar kartą“, – kalbėjo VAATC atstovas.
„Tokias atliekas dažniausiai vežame į „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo centrus, kur jos ardomos ir rūšiuojamos, atskiriant dalis, kurios gali būti perdirbamos, pavyzdžiui, baldinės plokštės gali būti malamos ir iš jų gaminamos naujos plokštės, atskiriamos metalinės dalys, mediena, plytos, betonas, izoliacinės medžiagos ir panašiai“, – antrino D.Skrupskelienė.
Siūlo didinti priimamų atliekų kiekius
Nors dalis stambių gabaritų atliekų yra išvežamos mokamai arba galimam priduoti atliekų kiekiui yra paskiriamos tam tikros kvotos, tačiau portalo lrytas.lt kalbinti specialistai sakė nemanantys, kad pažeidimų priežastis yra kainos.
A.Uldukis komentavo, kad už tam tikrą stambiagabaričių atliekų surinkimo kiekį sumoka kiekvienas namų ūkis mokėdamas mokestį už atliekų tvarkymą, todėl taikant mokesčius turi išlikti balansas.
„Čia turi būti balansas, nes ne pas visus tokių atliekų apskritai susidaro, todėl padidinti rinkliavos kvotas, kad kažkas galėtų daugiau išmesti, būtų nesąžininga“, – tikino specialistas.
„Ecoservice“ atstovė pabrėžė, kad keletą kartų per metus stambiagabaritės atliekos yra surenkamos nemokamai, tačiau gyventojai turėtų suprasti, kad tokias atliekas reikia išmesti paskirtomis datomis, o ne bet kada.
„Svarbu, kad, renkant atliekas apvažiavimo būdu, miesto gyventojai laikytųsi sudarytų grafikų ir nereikalingus daiktus suneštų nustatytomis dienomis, o ne bet kada. Tuomet nebus apkrauti konteineriai ir aplinka išliks švari“, – kalbėjo D.Skurpskelienė.
L.Jonauskas taip pat sakė nemanantis, kad nemokamas tokių atliekų išvežimas yra tinkamas sprendimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad dabar nustatytos kvotos yra per mažos ir jų padidinimas galėtų padėti spręsti problemą.
„Man atrodo, kad tie kiekiai, kurie nurodo, kiek nemokamai tokių atliekų priimama, yra per maži žmonėms ir juos reikėtų didinti. Manau, tada atsirastų suinteresuotumas žmonių.
Pavyzdžiui, jeigu yra didelė šeima, keli automobiliai ir prisikaupia daugiau padangų, tai vienas žmogus jau tada nebegali nuvežti į aikštelę nemokamai, nes, kaip žinoma, nemokamai galima tik keturias padangas per metus priduoti“, – sakė Seimo narys.
VMU atstovas pridūrė, kad norint sumažinti ne vietoje išmetamų atliekų pažeidimų kiekį reikia ugdyti visuomenės sąmoningumą. Jis taip pat pabrėžė, kad atkreipti dėmesį reiktų ir į nelegaliai išvežimo paslaugas teikiančius asmenis.
„Jeigu dauguma mūsų jausis nejaukiai vien pagalvoję apie miško šiukšlinimą ir dar labiau smerks tą darančius, situacija turėtų keistis.
Be to, nemaža problema šiai dienai yra nelegalus pasipelnymas iš šiukšlių surinkimo – nesąžiningi „verslininkai“ talpina skelbimus, kad išveža šiukšles ir jas surinkę iš nieko neįtariančių žmonių paima mokestį, o atliekas išmeta miške vietoj to, kad priduotų į surinkimo aikšteles.
Šiuo atveju labai trūksta lengvai prieinamos informacijos apie tai, kurie atliekų vežėjai yra tikri, o kurie tik tokiais apsimeta“, – dėstė T.Mažeika.
