Kai „Norfos mažmena“ suskaičiavo, kad ši supervalanda prekybos tinklui kainuotų apie 36 tūkst. eurų, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kraupo ne tik prekybininkai.
Kai keletą metų iš eilės pavasarį minint Žemės dieną prekybos centrai valandai taip pat sumažindavo apšvietimą, nepastebėdavo beveik niekas.
Nebent kuris pirkėjas neįžiūrėdavo dar nežmoniškai nepabrangusio pieno kainos.
Lygiai taip pat retas pastebėdavo per pavasario lygiadienį minimos Žemės dienos renginius, skatinančius leisti planetai atsikvėpti.
Nesulaukdavo dėmesio nei aptemusi kaip parduotuvių prekybos salės Katedros aikštė Vilniuje, nei joje deganti tūkstančio žvakių, padovanotų prekybininkų, mozaika. Ką ten tūkstantis žvakių – į kapus per Vėlines juk šimtus tūkstančių sunešame.
Pripažinkime, dėl Žemės likimo širdį skauda tik nedidelei visuomenės daliai.
Kai paaiškėja, kad išaugus elektros energijos kainoms teks svarstyti, ar tą žvakę per Vėlines nešti ant artimojo kapo, ar ja apšviesti vakarienės stalą, sujuda visi.
Juolab kad pasidairęs po pasaulį taip pat pamatysi nerimo ženklų dėl to, kad gyvenimas taps mažiau patogus.
Štai Ispanijoje dabar bene labiausiai aptarinėjami du skaičiai – 19 ir 27. Mat valdžia, nutarusi taupyti energijos išteklius ir pinigus, išleido įstatymą. Jame nurodyta, kad visuomeninės paskirties patalpose vasarą turi būti net 27, o žiemą – tik 19 laipsnių šilumos.
Tad su Žemės diena, pasauline ir kasdienine!
