Civilinės saugos pratybos vyko Klaipėdos jūrų uosto laivyno bazės akvatorijoje.
Gavus leidimą į vandenį buvo išpilta naftos teršalų. Tuomet panaudota mokslininkų sukurta biotechnologija: taršai likviduoti naudojamas natūralios kilmės sorbentas – šiaudai su naftą skaidančiais mikroorganizmais.
Taršai sunaikinti naudojamos natūralios medžiagos ir iš Baltijos jūros aplinkos – vandens ir smėlio – išskirti mikroorganizmai, galintys maitintis naftos produktais.
Kol atrado šį metodą, mokslininkai dirbo pusantrų metų, atliko daugybę bandymų Lietuvos ir užsienio laboratorijose.
Naujasis metodas jau patentuotas Lietuvoje, pateikta paraiška Europos patentų biurui.
Išbandyti naujovę uosto vandenyse buvo gautas Aplinkos ministerijos leidimas.
Uosto akvatorijoje, boninėmis užtvaromis aptvertame plote, imituotas naftos išliejimas.
Prieš tai bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos specialistas paėmė vandens mėginius. Tada išpilta 200 mililitrų žaliavinės naftos.
Tada panaudotas naujasis metodas – sorbentais pripildyta paklodė ir teršalų likučių surinkimo rėmelis.
Ant užteršto vandens paviršiaus išskleista paklodė sugėrė teršalus, tuomet savo darbo ėmėsi mikroorganizmai.
Nuėmus paklodę naftos likučiai surinkti naudojant teršalų rėmelį. Šis procesas pakartotas dukart. Darbai truko valandą.
Tada vėl paimti vandens mėginiai.
Juos ištyrus laboratorijoje nustatyta, kad angliavandenilių koncentracija uosto vandenyje vėl tokia pati, kokia buvo prieš pratybas.
Pasak Klaipėdos universiteto mokslininkų komandos vadovės dr. Tatjanos Paulauskienės, dabar laukia dar vienas svarbus etapas – parinkti naujajam produktui tinkamą pakuotę.
Ji turi būti draugiška aplinkai, patogi naudoti teršalų valymo operacijose, laikyti, gabenti ir utilizuoti.
