Valstybės kontrolė pažymi, kad norint visapusiškai įvertinti oro kokybę, būtinas trijų lygių – valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų – aplinkos oro būklės monitoringas. Nuolatinė oro kokybės stebėsena valstybės lygmeniu nevykdoma 51 savivaldybėje, nors 2019 m. 11-oje iš jų, atlikus papildomus kietųjų dalelių koncentracijos tyrimus, nustatyta, kad visose tirtose savivaldybėse šių teršalų koncentracija viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas.
29 savivaldybėse oro monitoringas neatliekamas nei valstybės, nei savivaldybės lygmeniu, tad jų gyventojai negali būti užtikrinti kvėpuojamo oro kokybe.
„Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, kietosios dalelės yra žalingiausias oro teršalas žmonių sveikatai, net ir labai mažos teršalų koncentracijos kenkia. Lėtinis dalelių poveikis didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis ar plaučių vėžiu.
Tačiau šiandien už oro monitoringą atsakingos institucijos neturi pakankamai aktualių, išsamių duomenų apie oro kokybę visose Lietuvos savivaldybėse ir gyventojai nėra informuojami apie padidėjusią oro taršą. Esant tokiai situacijai, mažinti oro taršą yra sudėtinga“, – teigė audito grupės vadovė Rasa Pupeikytė-Usačiova.
Siekiant mažinti oro taršą labai svarbu nustatyti visas taršias įmones ir užtikrinti, kad jos vykdytų oro taršos stebėseną ir už ją atsiskaitytų. Tačiau šiandien nežinomas tikslus tokių orą teršiančių įmonių skaičius ir koks jų veiklos poveikis aplinkai.
Už aplinkos monitoringą atsakingoms institucijoms (Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai) Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios leistų tobulinti trijų lygių aplinkos oro būklės stebėjimą, ir jo pagrindu priimti tinkamus sprendimus taršos valdymui. Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas bus užtikrinamas sistemingas aplinkos oro būklės stebėjimas visose taršiose vietose, stebėsenos rezultatai patogiai sisteminami ir naudojami oro kokybės valdymo bei oro taršos mažinimo priemonėms rengti.
