Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planą bus rengiami regionų ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai. Jis nustato valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, projektuoja naujos perdirbimo infrastruktūros poreikius, nacionalinės ir ES paramos kryptis.
Kaip pranešime pažymi Aplinkos ministerija, plane siūlomos priemonės padės didinti investicijas į žaliąsias inovacijas, šiuolaikines technologijas, leidžiančias mažinti susidarančių atliekų kiekį bei tausoti išteklius, gaminti ilgaamžius produktus, kuriuos galima atnaujinti ar suremontuoti, naudoti pakartotinai ir perdirbti.
Bus plėtojamas pirminis atliekų rūšiavimas, diegiamas maisto, tekstilės, pavojingų medžiagų, buityje susidarančių statybinių atliekų rūšiuojamasis atliekų surinkimas. Numatyta skatinti verslą investuoti į tekstilės, baldų, statybinių, pakuočių atliekų perdirbimo infrastruktūros plėtrą.
Planuojama ieškoti būdų atskirai surinkti ir perdirbti tokias atliekas, kaip, pavyzdžiui, panaudotos higienos priemonės. Taip pat numatyta mažinti maisto švaistymą, naudoti mažiau vienkartinių plastiko gaminių atsisakant nemokamų plonųjų pirkinių maišelių, diegiant gėrimų stoteles lankytinose vietose, ieškant tvarių vienkartinių pakuočių alternatyvų. Bus skatinama rinktis daugkartines pakuotes, remti pakartotinio daiktų naudojimo ir dalijimosi jais iniciatyvas.
Bus siekiama tobulinti žaliųjų pirkimų reikalavimus, stiprinti gamintojo atsakomybę, kontrolę. Užsibrėžta nustatyti gamintojo atsakomybę už atliekų sutvarkymą ir jo finansavimą tekstilės, baldų sektoriuose, numatyta įvertinti galimybę įdiegti ją ir kituose (žaislų, sporto, higienos ir kitų produktų) sektoriuose.
Kaip teigia ministerija, tai leis modernizuoti esamą ir diegti naują atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kokybiškai paruošiančią atliekas perdirbimui ir perdirbančią jas, plėsti antrinių žaliavų naudojimą, tobulinti skaitmeninę perdirbimo užduočių apskaitą.
Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų itin svarbus visuomenės vaidmuo. Planas siekia plėtoti ekologinį gyventojų švietimą, stiprinti jų aplinkosauginį sąmoningumą, sudaryti jiems patogias atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąlygas, įpareigojant savivaldybes nuolat išsamiai juos informuoti apie atliekų atskiro surinkimo būdus ir galimybes, kuo aktyviau įtraukti bendruomenes į tvarių iniciatyvų projektus.
Šių siekių įgyvendinimui preliminariai planuojama panaudoti apie 231 mln. eurų paramos iš Europos struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšų.
Planas bus integruota rengiamo Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos 2023–2035 m. veiksmų plano, kurio projektą planuojama parengti šių metų spalio mėnesį, dalis.
Patvirtintą dokumentą reikės notifikuoti Europos Komisijai, kuri įvertins, kaip juo siekiama ES iškeltų valstybėms narėms atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo.
