Numatyta rezervatą išplėsti nuo 456,95 hektaro iki 2237,13 ha – tokiu atveju rezervatas apims beveik visą Nemuno juosiamo miško plotą.
Taip pat išskirti ir Punios šilo pušies ir eglės genetiniai draustiniai, užimsiantys atitinkamai 236,88 ir 46,23 ha.
Pietinėje dalyje išskiriamas Punios šilo kraštovaizdžio draustinis –160,12 ha.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Joje sutinkamos ir saugomos Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų ir kitos buveinės, retos Europoje rūšys – niūriaspalvis auksavabalis, Manerheimo grybinukas, europinis plačiaausis ir kitos. Šilo ribų ir tvarkymo planų pakeitimai yra būtinosios jų apsaugos priemonės.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad išplėtus rezervatą, Punios šilo lankymas bus apribotas, tačiau ateityje ketinama rasti kompromisą.
„Pagal dabartinius reikalavimus rezervatų lankymas be galo stipriai apribotas, bet mes matome, kad iš esmės gyventojams galima ten lankytis, ten ir partizanų žieminės yra, žymūs ąžuolynai, už rezervato teritorijos yra gyvenamoji sodyba, tad perspektyvoje rasime tokį kompromisinį vidurį“, – žurnalistams sakė S.Gentvilas.
Jo teigimu, šiuo metu į rezervatus gali patekti tik mokslininkai arba asmenys specialiais tikslais.
Pakeitimų, anot ministro, galima tikėtis Seimo pavasario sesijoje.
Pušies ir eglės genetinių draustinių bendras plotas Punios šile sudarys apie 292 hektarus. Genetiniais tyrimais nustatyta išskirtinė ir niekur kitur nerandama šilo pušies genetinė tapatybė.
Šios genetinės tapatybės išsaugojimas būtinas tiek miškotyros mokslui, tiek praktinės miškininkystės veiklai. Vertingos populiacijos pušų sėklos naudojamos ne tik atkuriant genetinio draustinio medynus, bet ir aukštos genetinės vertės sodmenimis, papildant sėklinę bazę kitiems miškams atkurti arba naujiems įveisti.
Naujoji schema numato aiškesnius šio miško apsaugos ir tvarkymo reikalavimus Valstybinių miškų urėdijai ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai.
Viliamasi, kad būsimasis zonavimas išspręs ir visuomenei, ir miškus prižiūrinčioms institucijoms rūpinčius klausimus, kaip derinti genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.
