„Šiai dienai drastiškai kylant ATL (apyvartinių taršos leidimų – BNS) kainai apie papildomas ekonomines priemones, konkrečiai apie deginimo mokestį, kol kas nekalbame, bet jeigu paaiškėtų, kad deginimo kaina stipriai yra mažesnė už perdirbimo kaštus, tada svarstytume galimybę įvesti ir valstybinį deginimo mokestį“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė viceministrė.
Ji pranešė, kad Kauno ir Klaipėdos kogeneracines jėgaines siūloma išbraukti iš ATL prekybos sistemos.
„Išimtį gali turėti tik komunalines atliekas deginantys įrenginiai. Tokia Lietuvoje yra tik Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Tuo tarpu Kaunas ir Klaipėda, kurie degina ir pramonines gamybines atliekas, į išimtį taikyti negalėtų“, – tvirtino R.Radavičienė.
„Valstybė negali ir negarantuos pigaus atliekų deginimo, nes valstybės tikslas yra atliekas perdirbti ir jas paversti žaliavomis, bet nesukišti į krosnį“, – pridūrė ji.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis teigė palaikantis „labai aktyvų reguliavimą“ – Vyriausybė nustatytų degintinų atliekų kiekius, kad nebūtų spaudimo importuoti atliekas ar deginti daugiau negu reikia.
„Deginimo gamyklos vis dėlto buvo statomos Lietuvoje numatant tam tikrus pradinius jų deginimo pajėgumus. Kalbu apie Vilniaus ir Kauno gamyklas ypatingai. Dabar jau sudėjus visus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pajėgumus, jie viršija Lietuvos metų poreikį. Kyla nerimas, kad sudarome didelį spaudimą didinti deginimo kiekius ir jau šiuo metu jėgainės prašo pajėgumus dar leisti joms pasididinti 20-25 proc.“, – kalbėjo parlamentaras.
R. Radavičienė pranešė, kad Kauno kogeneracinė jėgainė jau gavo leidimą ir didina pajėgumus nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus, o Vilniaus jėgainė irgi ketina pasekti jos pavyzdžiu ir didinti pajėgumus nuo 160 tūkst. iki 200 tūkst. tonų.
„Iniciatyva didinti pajėgumus šiuo metu Kauno kogeneracinė jėgainės yra pareikšta. Atliktas PAV (poveikio aplinkai vertinimas – BNS). Kovo pradžioje Aplinkos apsaugos agentūra yra priėmusi teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo“, – aiškino ji.
K.Adomaitis teigė, kad prieš statybas įmonės dalijo pažadus, kad atliekų deginimo kiekis nebus didinamas.
„Atliekų deginimo gamyklos nėra aktyvios rinkos žaidėjos. Jos turi monopolinę situaciją. Nėra labai daug pasirinkimų regionams, kad jie galėtų rinktis iš trijų deginimo gamyklų Savininkai susiję. Atskiri regionai pririšti prie atskirų gamyklų ir sunkiai įsivaizduojama konkurencija kainų lygyje“, – tvirtino K.Adomaitis.
Lietuvoje veikia trys atliekų deginimo jėgainės – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vilniaus jėgainę valdo „Ignitis grupė“, Kauno – „Ignitis grupė“ kartu su Šiaurės Europos energetikos grupės „Gren“ įmone „Gren Lietuva“, o Klaipėdos – „Gren Lietuva“.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė 2021 metų pabaigoje pateikė derinti naują PAV programą, pagal kurią norėtų padidinti deginamų komunalinių atliekų kiekį nuo 160 tūkst. iki 200 tūkst. tonų per metus.
Lietuva yra įsipareigojusi, kad 2025 metais deginamos atliekos neviršys 455 tūkst. tonų, o 2027 metais – 435 tūkst. tonų.
