Šį šeštadienį kauniečiai nuo 10 val. kviečiami rinkti ir rūšiuoti atliekas keturiuose taškuose: Marvelės upės slėnio teritorijoje, R.Kalantos g. pabaigoje (prie Neptūno įlankos), Nemuno upės pakrantėje iš Švenčionių g. pusės ir Neries krantinės teritorijoje tarp Varnių ir Plungės gatvių.
Šiuos tvarkytinus taškus akcijos organizatoriams nurodė miesto savivaldybė, juose miesto valdžia pasirūpins maišais, pirštinėmis ir surinktų šiukšlių išvežimu.
Miesto atstovų teigimu, prieš dešimtmetį, šios akcijos pradžioje, buvo fiksuojami dideli atliekų kiekiai, o šiuo metu miestas yra palyginti švarus ir tvarkingas, jam tvarkyti visiškai pakanka „Kauno švaros“ pajėgumų.
Nors „Darom“ akcijos svetainėje Kaune nurodytos net 169 vietos, kuriose mėtosi įvairios paliktos šiukšlės, savivaldybė kviečia akcijos metu savanoriškai tvarkyti būtent jos nurodytas vietas.
Sumanius šiukšles rinkti kitose vietose jų sutvarkymu, išvežimu, išrūšiavimu ir pridavimu į atliekų tvarkymo taškus teks pasirūpinti patiems tvarkytojams.
Tai yra visiškai naujas akcijos „Darom“ modelis, pagal kurį talka šiemet organizuojama ir kituose Lietuvos vietose.
– Kas paskatino keisti nusistovėjusį talkos formatą, kai žmonės įvairiose vietose rinkdavo šiukšles ir jas kraudavo gatvių pakraščiuose ir stovėjimo aikštelėse? – pasiteiravo „Laikinoji sostinė“ akcijos „Darom“ vadovės Tomos Buivydaitės.
– Buvo organizuota daugiau nei 100 susitikimų su savivaldybių atstovais ir atliekų tvarkymo centrais.
Jų metu bandėme išsiaiškinti, kaip reikėtų keisti šios populiarios iniciatyvos formatą, kad jis atitiktų šių dienų lūkesčius.
Situacija šalyje per tuos 14 metų, kai akcija Lietuvoje buvo organizuota pirmą kartą, gerokai pakito ir atliekos viešosiose erdvėse, ypač didžiuosiuose miestuose, tampa vis mažesne problema.
Didele problema buvo tapusi vadinamoji antroji „Darom“ akcija, kuri vykdavo po akcijos. Turiu galvoje, kad atliekų kalnų, kuriuos surinkdavo dalyviai, nebūdavo įmanoma sutvarkyti tą pačią dieną, vos kelios savivaldybės tai pajėgdavo padaryti.
Tad po akcijos miestuose likdavo daugybė mažų sąvartynų, į kuriuos žmonės imdavo nešti įvairius nereikalingus daiktus iš sandėlių, garažų, atliekas išnešiodavo paukščiai. Negana to, jos nebūdavo išrūšiuotos, tad uždarydavome kelią žiedinės ekonomikos skatinimo galimybei.
Pagal senąjį modelį vykusioje akcijoje savivaldybėms tekdavo didžiausias krūvis – atliekų surinkimas ir logistika. Tai milžiniškas darbas, kurį nuo šiol turi iki galo daryti patys akcijos dalyviai.
Taip, tai nelabai patogu, mažina norą prisidėti, bet drauge tai skatina sąmoningumą ir tikrą įsitraukimą.
– Tai kaip šįkart turėtų elgtis akcijos dalyviai?
– Jie ir toliau kviečiami pristatyti atliekas į atliekų tvarkymo aikšteles. Limitai bus taikomi, tačiau neįskaičiuojami į jų metinius limitus tam, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) galėtų vykdyti apskaitą.
Tokia tvarka siekiame didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant, bet ir rūšiuojant ir išvežant atliekas.
Tokiu būdu didės ir žmonių suvokimas, kas yra RATC, kaip jie veikia, kokias funkcijas atlieka, kiek kainuoja atliekų tvarkymas.
RATC aikštelės yra pažymėtos „Mes darom“ programėlėje. Atsižvelgiant į šių metų formatą, savanorių pagalbos prašome tik atliekų tvarkymo aikštelėse. Taip keliaujame nuo talkos modelio į šiuolaikišką savanorystę, įvykdant žingsnius nuo pradžios iki pabaigos.
– Ar gali nutikti taip, kad atvežę kur nors pakelėje surinktas atliekas žmonės negalės jų priduoti?
– Jei atliekos nebus tinkamai išrūšiuotos, deja, gali taip nutikti. Todėl išrūšiavimo taisyklėmis reikėtų pasidomėti iš anksto.
Drauge tai bus ir vartotojų švietimas, nes žmonės vis dar turi per mažai žinių apie tinkamą atliekų rūšiavimą.
Taip pat perspėju, kad, norint priduoti atliekas RATC, reikia turėti asmens dokumentą.
Dalį žmonių tai baugina, tačiau pabrėžiu – priduotos ne jums priklausančios atliekos akcijos metu į asmens metų limitus nebus įskaičiuojamos – tokių susitarimų pasiekėme su RATC.
– Kaip į šiuos pokyčius reaguoja savivaldybės?
– Susitikimų su savivaldybėmis metu išsakyta nemažai pastabų akcijai, daugeliui atrodė, kad akcija yra išsikvėpusi ir reikalaujanti daugiau pastangų, nei duodanti realios naudos, nes savivaldybės teigė ir taip besitvarkančios visą balandžio mėnesį.
Akcija buvo įvardijama kaip kelianti daug problemų dėl daugybės sąvartynų po akcijos.
– Akcijos „Darom“ žemėlapyje Kaune pažymėtos net 169 vietos, kurias reikia sutvarkyti, tai daug ar mažai, palyginti su ankstesniais miestais?
– Šį žemėlapį kuria patys žmonės. Jie žymi šiukšlinas teritorijas, įkelia jų nuotraukas, pažymi, jei sutvarkė vietą.
Tai tarsi stebėjimo sistema, kuri leidžia vizualizuoti atliekų viešosiose erdvėse mastą.
Ši programėlė buvo sukurta po to, kai išgirdome nuomonę, kad miestai jau yra švarūs ir savivaldybių įstaigos nebemato vietų, kur dar reikėtų rimtos dalyvių pagalbos.
Miestų viešosiose erdvėse sumažėjo paliktų baldų, išmestų stambių atliekų, padangų, nors pastarosios vis dar lieka didele problema.
Akivaizdu, kad neleistinai paliekamos atliekos vis labiau keliasi į nuošalesnes vietas.
– Anksčiau šios akcijos dalyviams dalindavote maišus, pirštines. Kaip bus šiemet?
– Pernai žymėjome savanorių stovėjimo vietas, kur buvo dalijami maišai, tačiau šiemet juos perleidome Ukrainai skirtai humanitarinei pagalbai pakuoti, tad priemonėmis kviečiame rūpintis patiems dalyviams.
Kiek man žinoma, Kaune tose vietose, kurias tvarkyti kviečia miesto savivaldybė, šios priemonės bus suteiktos.
