Analizuodami 25 metų palydovinius duomenis mokslininkai pirmą kartą išmatavo Amazonės atsparumą tokioms nelaimėms kaip sausros ir gaisrai, o tai yra pagrindinis bendros „miško sveikatos“ rodiklis.
Šis rodiklis sumažėjo daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose Amazonės regiono, kuriame yra pusė pasaulio atogrąžų miškų.
Labiausiai nuo kirtimų ar sausros nukentėjusiose vietovėse miško gebėjimas atsigauti sumažėjo maždaug perpus, sakė Ekseterio universiteto mokslininkas Timas Lentonas.
Klimato modeliai rodo, kad pasaulinis atšilimas, dėl kurio vidutinė temperatūra pakilo daugiau nei 1,1 laipsnio Celsijaus virš priešindustrinio lygio, savaime gali nustumti Amazonę į lūžio tašką, iš kurio nebepavyks grįžti.
Jei anglies tarša ir toliau nesumažės, pagal kai kuriuos modelius šis scenarijus gali būti užfiksuotas iki amžiaus vidurio.
„Tačiau, žinoma, tai ne tik klimato kaita – žmonės aktyviai užsiima miško kirtimu ar deginimu, o tai yra antroji priežastis“, – sakė T.Lentonas.
„Šie du dalykai sąveikauja, todėl kyla susirūpinimas, kad lūžio tašką pasieksime dar anksčiau.
Be Amazonės ledo sluoksniai Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje, Sibiro amžinasis įšalas, musoniniai lietūs Pietų Azijoje, koralinių rifų ekosistemos ir Atlanto vandenyno srovė tampa pažeidžiami ir taip pat gali pasiekti lūžio taškus, o tai gali radikaliai pakeisti pasaulį. Mes tai žinome“, – sakė mokslininkas.
Miškų naikinimas Brazilijoje išaugo po to, kai 2019 metais buvo išrinktas kraštutinių dešinių pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro.
Neseniai mokslininkai pranešė, kad Brazilijos atogrąžų miškai – 60 procentų viso Amazonės regiono – tapo CO2 šaltiniu ir per pastarąjį dešimtmetį į atmosferą išmetė 20 proc. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei sugėrė.
Pasauliui stengiantis sumažinti CO2 išmetimą miškai visame pasaulyje buvo labai svarbūs sąjungininkai.
„Atogrąžų miškai natūraliai turi daug atsparumo – galų gale tai yra ledynmečius atlaikę miškai. Jei pavyktų vėl sumažinti temperatūrą net ir įveikę lūžio tašką galbūt galėtume pataisyti situaciją“, – sakė T.Lentonas.
Kiek mažiau nei 20 procentų Amazonės atogrąžų miškų, užimančių daugiau nei 5 milijonus kvadratinių kilometrų, nuo 1970 m. buvo sunaikinta arba nualinta, daugiausia dėl medienos, sojų, palmių aliejaus, biokuro ir jautienos gamybos.
Parengta pagal „Sciencealert“ inf.
