Viename pirmųjų tyrimų, kuris įvertino jauniems žmonėms sukeltą stresą dėl drėgmės ir karščio, nustatyta, kad kai drėgmė yra absoliučiai maksimali, aukščiausia temperatūra, prie kurios žmogus gali prisitaikyti, yra tik 31 laipsnis.
Tai keturiais laipsniais mažiau nei buvo teoriškai skaičiuojama, o vyresnio amžiaus žmonėms ši riba tikriausiai yra dar mažesnė.
Žmogaus kūnas atvėsta prakaituodamas. Palyginti su karštu ir sausu klimatu, žmogaus kūnas beveik taip pat negali atlaikyti karšto ir drėgno klimato. Taip yra todėl, kad esant 100 procentų drėgmei prakaitas negali taip lengvai išgaruoti, kad atvėsintų mūsų kūną.
Visiškai sausoje aplinkoje žmogaus išgyvenimo slenkstis tikriausiai yra apie 50 laipsnių, tačiau nauji rezultatai rodo, kad visiškai drėgnoje aplinkoje temperatūra turi siekti tik 31 laipsnį, kad mūsų kūnai patirtų šilumos smūgį.
Ilgą laiką esant tokioms sąlygoms, mirtis yra neišvengiama.
„Jei žinome, kokios yra tos maksimalios temperatūros ir drėgmės ribos, galime padėti žmonės geriau pasiruošti prieš karščio bangą, o ypač tiems, kurie yra labiau pažeidžiami“, – sako fiziologas Larry Kenney iš Pensilvanijos valstijos universiteto.
Kadangi klimato kaita skatina pasaulinį atšilimą ir vandens garavimą, didėja atmosferos šiluma ir drėgmė, todėl vis labiau tikėtina, kad drėgmės ir temperatūros santykis taps pavojingas žmonėms.
Klimato mokslininkai įtaria, kad iki šimtmečio pabaigos Pakistane, Indijoje, kai kuriose Pietryčių Azijos dalyse, Persijos įlankoje ir Centrinėje Amerikoje maksimali drėgmė, esant aukštesnei nei 35 laipsnių temperatūrai, bus daug dažnesnė.
Tačiau ši riba daugiausia pagrįsta teorija ir fiziologiniais modeliais, o kiek šilumos ir drėgmės gali atlaikyti žmogaus kūnas, realių duomenų nėra.
Siekdami išsiaiškinti tikrąją temperatūrą, kuriai esant žmonėms kyla šilumos smūgio ir galimos mirties rizika, mokslininkai pasitelkė 24 jaunus ir sveikus suaugusiuosius nuo 18 iki 34 metų amžiaus.
Komanda pradėjo nuo jaunų ir tinkamų žmonių, nes jie gali pateikti mums „geriausią scenarijų“. Vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir kitos pažeidžiamos gyventojų grupės paprastai taip pat negali toleruoti karščio ir drėgmės.
Prieš įeidami į kamerą su reguliuojamu temperatūros ir drėgmės lygiu, dalyviai nurijo nedidelį įrašymo įrenginį, kad pamatuotų savo kūno temperatūrą ir perduotų šią informaciją tyrėjams per radiją.
Tada dalyviai buvo paprašyti lėtai važiuoti dviračiu ant stacionaraus treniruoklio, o kameros temperatūra ir drėgmė buvo palaipsniui didinama.
Kai dalyvio kūnas nebepajėgė palaikyti vidinės temperatūros, eksperimentas buvo sustabdytas.
Vidutiniškai tokiomis sąlygomis kritinė temperatūra svyravo nuo 30 iki 31 laipsnio, nors ji gali būti šiek tiek aukštesnė, jei žmogus visiškai ilsisi ir nejudina nė vieno raumens.
Tyrėjai dabar tikisi pakartoti šiuos tyrimus tarp vyresnio amžiaus dalyvių, tačiau tai, kad ši riba yra tokia žema net jauniems ir sveikiems, palyginti su ankstesniais vertinimais, kelia nerimą.
2020 m. keliuose Pakistano miestuose buvo užfiksuota daugiau nei 35 laipsnių ir absoliučios drėgmės temperatūra. Nuo 1979 m. visiškos drėgmės ir temperatūros virš 31 laipsnio dažnis išaugo daugiau nei dvigubai.
Nors nauji eksperimentai rodo, kad jauni žmonės yra pažeidžiami tokių kraštutinumų, statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažniau miršta dėl ilgalaikio karščio poveikio.
Parengta pagal "Sciencealert" inf.
