Dažniausi teršėjai – gyventojai
Remiantis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, pernai per reidus bei patikrinimus buvo fiksuota 311 aplinkos taršos nuotekomis atvejų, kurių metu gamtai padaryta žala siekė nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio eurų.
Didžiąją dalį pažeidimų – 218 – padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas.
Anot AAD Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo Domanto Žilėno, tai, kad į Kuršių marias suteka visi Lietuvos teršalai, lemia itin prastą telkinio vandens kokybę.
„Ir tokia situacija susidaro nepriklausomai nuo to, ar nuotekos pilamos į upę, ežerą ar įrengtą „šulinį be dugno“. Pastaruoju atveju nuotekos per gruntinius vandenis vis tiek pasiekia vandens telkinius ir anksčiau ar vėliau atsiduria Kuršių mariose, žinoma, labai praskiestos“, – sakė D.Žilėnas.
Bėda – netinkamai išvalomos nuotekos
Skirtingai nei gyventojų atveju, įmonėse dažniausiai fiksuojamas ne nelegalus nuotekų išleidimas, bet nepakankamas nuotekų išvalymas.
„Verslas yra reguliariai tikrinamas dėl nuotekų tvarkymo, tad jis nėra linkęs rizikuoti ir dėl netinkamos įrenginių priežiūros užsitraukti didelių baudų. Bėda, kad ne visada verslo įmonėms pavyksta nuotekas pakankamai išvalyti, tad dažniausi pažeidimai – per didelės tam tikrų teršalų koncentracijos po nuotekų apdirbimo valyklose“, – teigė D.Žilėnas.
Aplinkosaugininkų teigimu, lyginant įmones ir gyventojus, pastarieji gerokai dažniau teršia gamtą, tačiau įmonių 1 kubinio metro nuotekų padaroma žala gamtai dažnai gerokai didesnė nei gyventojų.
Didžiausias teršėjas – žemės ūkis
Vis tik didžiausiu Lietuvos teršėju galima įvardinti ir žemės ūkį, mat ant laukų pilamos trąšos ir pesticidai labai greitai atsiduria upėse, užteršia gruntinius vandenis. Eutrofikacija – ekosistemos kitimas dažniausiai veikiamas azoto ir fosforo pertekliaus, įvardijama kaip didžiausia Baltijos regiono problema.
Europos Komisija 2021 metų veiksmų plane nurodė, kad net 97 proc. Baltijos jūros yra eutrofikuota, o tai lemia fosforo, azoto ir amoniako emisijos, atsirandančios iš su žemės ūkiu susijusių taršos šaltinių.
Lietuvos vandenų monitoringą atliekančios Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų duomenimis, Kuršių marių situacija yra itin prasta.
Nuo 2011 metų ekologinė Kuršių marių būklė nekinta – kasmet yra įvardijama kaip vidutinė arba labai bloga. Situaciją daugiausiai lemia bendrojo azoto koncentracijos, kurios didžiausios yra centrinėje Kuršių marių dalyje ir rodo iš Nemuno baseino atkeliaujančios žemės ūkio taršos poveikį.
Marias teršia ir kaimynai
Atliekant Kuršių marių bei Nemuno baseino monitoringą nustatyta, jog ganėtinai dideli teršalų kiekiai į vandenis patenka iš kaimyninių Lietuvos šalių – Kaliningrado srities bei Baltarusijos.
Laboratorinės valymo įrenginių nuotekų analizės didžiuosiuose Kaliningrado srities miestuose buvo atliekamos nuo 2016 m. lapkričio iki 2019 m. sausio mėn. Jo metu tyrėjai nustatė, kad mažiausiai keturiuose miestuose – Černiachovske, Gurievske, Baltijsko ir Krasnoznamensko – kanalizacija nėra kaip reikiant prijungta prie valymo įrenginių. Pusė viso Guryevsko nuotekų tinklo ir 61 proc. Černiachovsko nuotekų tinklo nepajungta į nuotekų valymo įrenginius ir teka tiesiai į vietines upes.
Dar 2016 metais Kaliningrado srities aplinkosaugininkai nustatė, kad šiame regione kasdien nuotekos Kaliningrado vandens telkiniams, Nemunui, Kuršių marioms ir Baltijos jūrai padaro žalos apytiksliai už 500 mln. rublių (maždaug 5,85 mln. eurų).
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, prie prastos Kuršių marių būklės prisideda ir iš Baltarusijos teritorijos patenkantis vanduo – 32 proc. azoto ir 38 proc. fosforo taršos Nemunu patenkančios į marias yra iš šios kaimyninės valstybės.
