Nuo pat pandemijos pradžios kaip alternatyva, kuri padėtų sunaudoti mažiau plastiko pandemijos metu buvo įvardijamos daugkartinės kaukės.
Gyvybės mokslų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė jau pirmaisiais pandemijos mėnesiais pastebėjo, kad žmonės, naudodami daugkartines kaukes, pamiršta, kad jas reikia plauti ir dezinfekuoti, bei keisti filtrus.
„Dauguma šių kaukių, veikiančių apsaugant kitus ir save, turi keičiamus filtrus viduje. Deja, apie tai pas mus nėra užtektinai švietimo. Nemanau, kad esame pasiruošę jas naudoti, nes tam reikia suvokimo ir atitinkamos priežiūros. Būtent dėl to Lietuvoje priimtinos vienkartinio naudojimo kaukės. Vis dėlto, kol mes sugebame teisingai šalinti vienkartines kaukes – tol ta problema nėra tokia didelė“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Vienkartinės kaukės, pirštinės, respiratoriai šiuo metu išrūšiuojami atliekų priežiūros tarnybose dirbančių žmonių. Pradžioje pandemijos, kalbėta apie tai, kad kaukių, respiratorių negalima mesti į bendruosius konteinerius. R. Tumaševičiūtė primena, kad šios kalbos nutilo tada, kai Europos Komisija sveikatos priežiūros priemonių nepriskyrė pavojingoms atliekoms.
„Tuo metu mes turėjome galimybę pagaliau priskirti fiziologinių skysčių atliekas, tokias kaip moterų higienos priemonės, kūdikių pampersai ar švirkštai, vienkartinės kaukės ir pirštinės bendrai kategorijai ir taip sukurti atskirą šių atliekų surinkimą.
Šios medžiagos yra visiškai neperdirbamos, jos neturi ateities, bei yra užterštos kūno skysčiais. Tai buvo puiki proga pradėti atskirą šių atliekų surinkimą, bet tuo nebuvo pasinaudota. Dabar šias atliekas išrūšiuoja žmonės. Tai yra resursų švaistymas“, – teigia mokslininkė.
Ji taip pat pastebi, kad buvo galima įvesti dvigubo maišelio principą ir šias atliekas patiems gyventojams surinkinėti specifinėmis spalvomis pažymėtuose maišeliuose, visgi ir tuo nebuvo pasinaudota. Gyvybės mokslų centro doktorantė atkreipia dėmesį, kad sveikatos įstaigose situacija – geresnė.
„Lietuva yra įgyvendinus Pasaulio sveikatos organizacijos gaires dėl medicininių atliekų surinkimo. Jos renkamos atskirai, tam tikruose taškuose, tokiuose kaip ligoninės, odontologijos ar kosmetologijos klinikos. Šios atliekos iškart priskiriamos pavojingoms atliekoms ir keliauja sudeginimui aukštoje temperatūroje.
Tačiau, slaugos ligoninių pampersai ar tvarsčiai ir vėl nėra taip traktuojami. Šios priemonės važiuoja į įprastas kogeneracines jėgaines. Šiuo metu nelabai galime pakovoti su šia sistema, kol vis vien kažkam teks praplėšti maišą, ir vėl perrūšiuoti atliekas“, – pastebi R. Tumaševičiūtė.
Paklausta, ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu bus sukurtos naujos ekologiškesnės apsisaugojimo priemonės, R. Tumaševičiūtės teigimu dar teks palaukti. „Galime prisiminti, kaip pandemijos pradžioje, kai nebuvo daug vienkartinių apsisaugojimo priemonių, šios priemonės buvo sterilizuojamos.
Deja, daugkartinis modelis, kalbant apie infekcijas, nepasiteisina. Tam tikrose srityse sunku atsisakyti vienkartinio plastiko naudojimo. Tokios sistemos arba dar neišvystytos, arba kainuoja kur kas daugiau, o mūsų sveikatos sistemai tai yra paprasčiausiai per brangu“, – teigia mokslininkė.
Pasak R. Tumaševičiūtės, surasti atitinkamus sprendimus trukdo ir plastiko kaina. „Plastikas yra blogai, bet medicinoje, tenka pripažinti, būtent jis mus gelbėja. Sterilizavimas irgi yra naudojamas, metaliniai įrankiai juk taip pat dezinfekuojami, bet privalome atsižvelgti į ekonomiką – plastiko pranašumas yra kaina.
Ekonominėje sistemoje mums neapsimoka sterilizuoti plastikinius gaminius, jų kaina tiesiog yra per maža, o pasiūla didžiulė. Turime rinkos ekonomika, dėl to šis būdas tampa labiau priimtinas, prieinamas, ypač mažiau turtingoms šalims. Daugelis šalių paprasčiausiai negali sau leisti turėti sterilizavimo aparatų plastikui“, – sako doktorantė.
Gera žinia ta, kad iki 2050 metų dekarbonizacija yra privaloma. Nėra abejonių, kad ateinančiais dešimtmečiais situacija sparčiai keisis, būsime priversti surasti draugiškesnes gamtai alternatyvas.
„Aš dirbu su šia sfera, man pavyko išgauti vieną iš bioplastiko rūšių, kuris yra biodegraduojantis. Pietų Korėjos įmonė, naudodama tam tikras bakterijas, irgi išgauna medžiagą, kuri gali pakeisti, pavyzdžiui, švirkštus, vamzdelius. Alternatyvų yra, jos po truputį ateina į rinką.
O kalbant apie kaukes, tai veikiausiai jos ateityje bus daugkartinės arba sterilizuojamos. Kito kelio nėra. Kad galėtume sėkmingai dekarbonizuoti aplinką teks naudoti biologinės kilmės alternatyvas arba daugkartines sistemas“, – prognozavo mokslininkė.
Pasak R. Tumaševičiūtės, kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo sveikatos krizės metu ir tai itin lengva. „Mano draugiškas patarimas – skiepytis. Būtent tai leidžia žmonėms nepatekti į ligonines dėl sunkių ligos atvejų. Jei jau patenkama į ligoninę, ženkliai išauga sukuriamas pavojingų atliekų kiekis“, – teigia Gyvybės mokslų centro doktorantė.
„Taip pat, nors sistemos ir neįsivedėme per šį laikotarpį, bet nuo 2025 metų pavojingų atliekų surinkimas iš namų taps privalomu. Aš siūlau Lietuvai tapti išskirtine. Mes tikrai galime susitarti su mechaninio-biologinio atliekų tvarkymo įmonių vadovybėmis ir pradėti visas atliekas su kūno skysčiais rinkti į specifinių spalvų maišus. Šiuo būdu, sumažėtų energijos kiekis, kai šios atliekos turi būti išrūšiuotos pačių žmonių. Taip, tam tikra prasme, saugotume gamtą ir sumažintume problemos mastą“, – sprendimą siūlo R. Tumaševičiūtė.
Jos teigimu, pandemijos metu iššvaistytas plastikas Žemėje liks labai ilgai. „Manyčiau, kad virš 500 metų. Nepamirškime, visas plastikas skyla iki mikroplastiko, po to iki nanoplastiko. Man kol kas sunku įsivaizduoti, kokių reiktų technologijų, kad jį būtų galima pašalinti.
Plastikas skverbiasi į mūsų kūnus. Per visą planetą neberasime žmogaus, kuris savo organizme neturėtų kažkokių plastiko dalelių. Taigi, mūsų organizmams arba teks prisitaikyti, arba turėsime labai daug sveikatos problemų. Mikroplastiko poveikis žmogaus organizmui tiriamas tik nuo 2018 metų, tai – labai trumpas laikotarpis, bet per artimiausią dešimtmetį matysime aiškesnį vaizdą“, – kalba mokslininkė.
Visgi, pasak jos, yra ir gera žinia – mokslas progresuoja, atsiras puikių alternatyvų. Naudosime biologinės kilmės pakaitalus ir tai suteiks viltį bent kiek pagerinti planetos situaciją.
