Teismą pasiekusi bendrovės „Grigeo“ byla dėl Kuršių marių taršos įmonės vadovus suskirstė į dvi stovyklas.
Vieni jų netrukus teisme aiškinsis, kodėl į marias ilgą laiką tekėjo nevalytos nuotekos, kitiems to daryti nebereikės. Pastarieji pareigūnams jau papasakojo, kad nurodymą nevalyti nuotekų ir paslapčia leisti jas į marias davė pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis.
Kaltinimai – ne visiems
Buvę „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis ir gamybos vadovas Jonas Garalis su pareigūnais pradėjo bendradarbiauti vos tik pradėjus tyrimą, todėl neseniai baigtoje tirti byloje jų pavardžių nebeliko.
Kaltinimai pareikšti bendrovės „Grigeo“ prezidentui G.Pangoniui, dabartiniam bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generaliniam direktoriui Tomui Eikinui bei dar trims ankstesniems šios įmonės vadovams.
Jie kaltinami tuo, kad veikdami kaip organizuota grupė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nuolat pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Tikino gavę nurodymus
Bylą perdavus teismui paaiškėjo, kad V.Beržonskis ir J.Garalis papasakojo 2018 metais Italijoje vykusios komandiruotės metu iš G.Pangonio esą išgirdę nurodymą į marias leisti nevalytas nuotekas.
Anot J.Garalio, jis sulaukęs tokio G.Pangonio nurodymo: „Darykite toliau, leiskite pro šalį tamsiuoju paros metu.“
Buvę bendrovės vadovai pripažino vykdę neteisėtus nurodymus ir kaltinimų išvengė.
Skandalas dėl teršalų kilo 2019 metų pabaigoje Dumpių (Klaipėdos r.) vandens valykloje aptikus vamzdį, kuriuo, naktimis atsukinėjant sklendes, į marias ilgą laiką buvo tekinamos nevalytos gamybos nuotekos.
„Kaip pagrindinis įmonių grupės akcininkas visiškai prisiimu moralinę atsakomybę, tačiau kategoriškai atmetu kaltinimus, kuriuos skleidžia savo atsakomybės vengiantys tuomečiai įmonės vadovai“, – kalbėjo G.Pangonis, buvusių darbuotojų liudijimus išgirdęs ne teismo salėje, o viešojoje erdvėje.
Kalnai dokumentų
Teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai – maždaug 20 tūkstančių dokumentų.
„Tikiu, kad visas abejones išsklaidys ir konkrečių asmenų atsakomybę vis dėlto objektyviai įvertins prasidedantis teismo procesas.
Proceso metu bus nustatytas žalos gamtai faktas ir dydis, o įmonė pagaliau galės teisingai ir pagal tarptautinius standartus atkurti visą gamtai padarytą poveikį“, – sakė G.Pangonis.
Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėda“ – bauda iki 5 mln. eurų.
Aplinkos apsaugos departamentas gamtai padarytą žalą įvertino daugiau nei 48 mln. eurų. Toks ieškinys pateiktas bendrovei „Grigeo Klaipėda“.
Prisipažino ir operatoriai
Prokuratūros teigimu, praėjusių metų sausį po patikrinimų bei kratų „Grigeo“ teritorijoje buvo aptikti specialūs taršių nuotekų įrenginiai.
Surasta ir dokumentų, ir susirašinėjimų, liudijančių, kad bendrovėje buvo svarstoma apie nuotekų valymą ir šalinimą pro sklendę, slepiamą nuo pašalinių.
Kad bendrovėje tai buvo vieša paslaptis, pareigūnai išsiaiškino apklausę ir sklendę atsukdavusius operatorius. Dalis jų taip pat sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir išvengė kaltinimų.
Prokurorų reikalavimu nuotekų leidimas į Kuršių marias iš karto buvo sustabdytas.
Turėjo priekaištų
G.Pangonis dar ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad už nuotekų šalinimą buvo atsakingi tuomečiai bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovai V.Beržonskis ir J.Garalis.
Abu jie buvo atleisti iš darbo 2019 metų gegužę, o tyrimas dėl nuotekų pradėtas tų pačių metų lapkritį.
„Grigeo Klaipėda“ dar tyrimo pradžioje nurodė, kad J.Garalio ir V.Beržonskio atleidimas niekaip nesusijęs su Kuršių marių tarša.
Iš bendrovės jie buvo išprašyti kilus įtarimų dėl jų priimtų įmonei nenaudingų sprendimų.
„Grigeo Klaipėda“ 2019 metų vasarą kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės turto iššvaistymo ir žalos jai padarymo.
Dėl netinkamo krakmolo pirkimo jiems buvo pareikštas didesnis nei milijono eurų ieškinys.
Bet kaltės neįžvelgę teismai ieškinį atmetė ir nurodė J.Garalį grąžinti į darbą.
