Šią vasarą įsigaliojusi ES direktyva dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo vis dar kelia klausimų. Pavyzdžiui, kam teisės aktais patikėtas direktyvos įgyvendinimas ir kontrolė? Kas turėtų tikrinti, ar pardavėjai bei importuotojai laikosi direktyvos reikalavimų?
Kokie saugikliai užtikrins, kad dėl palankesnių kainų prekybininkai nebūtų įsigiję draudžiamų vienkartinių plastikinių gaminių penkeriems metams į priekį? Žaliosios politikos instituto ekspertai šiuos klausimus uždavė Aplinkos ministerijai ir dalinasi gautais atsakymais.
Draudžiami gaminiai
Į rinką nebegali būti tiekiami vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai (šakutės, peiliai, šaukštai, lazdelės), lėkštės, šiaudeliai, ausų krapštukai, gėrimų maišikliai, prie oro balionėlių tvirtinamos ir jiems laikyti skirtos lazdelės, maisto tara, pagaminta iš polistireninio putplasčio ir iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti produktai. Jei pastebėjote parduotuvę, kavinę ar kitą vietą, kur šie gaminiai vis dar parduodami ar naudojami, kreipkitės į Aplinkos apsaugos departamentą.
„Už draudžiamų gaminių pateikimo rinkai kontrolę yra atsakingas Aplinkos apsaugos departamentas, todėl į jį ir reikėtų kreiptis, įtariant pažeidimą. Atsakingi šios institucijos pareigūnai turėtų patikrinti, ar gaminiai tikrai buvo įsigyti iki direktyvos įsigaliojimo. Jei būtų nustatyta, kad importuotojas ar gamintojas piktnaudžiavo pilkąja pereinamojo laikotarpio zona ir toliau pirko bei platino neleistinus gaminius, turėtų grėsti atitinkamos sankcijos“, – pastebi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė.
Nors po liepos 3 d. minėti gaminiai negali būti tiekiami į rinką, iki šios datos įsigyti produktai ir toliau gali būti parduodami ir naudojami. Anot ekspertės, situaciją apsunkina tai, kad nebuvo numatytas terminas, per kiek laiko tokius gaminius būtina išparduoti. Esama tvarka leido įmonėms piktnaudžiauti iš anksto užsakant didelius tokių produktų kiekius. Jas galėjo motyvuoti ir susitraukusios uždraustų gaminių kainos bei strigęs alternatyvių produktų prieinamumas urmu.
Nepaženklinti produktai
Tiesa, direktyva numatė ne tik minėtų gaminių draudimą, bet ir papildomą reikalavimą žymėti tam tikrus produktus, kuriuose yra plastiko. Šis reikalavimas taikomas higienos reikmenims (įklotams, paketams, tamponams), drėgnosioms servetėlėms (higieninėms ir buitinėms), tabako gaminiams su filtrais ir atskirai parduodamiems filtrams bei gėrimų indeliams/puodeliams.
Ant pačių gaminių ar jų pakuočių turi būti matomas, aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ministerijos patvirtintas ženklas, informuojantis, kad gaminyje yra plastikų ir kaip šie gaminiai turėtų būti šalinami. Tokiu ženklu pasirinkta vėžliuką vaizduojanti ikona. Pastebėjus, kad minėti produktai nėra paženklinti, reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą.
Laukia daugiau pokyčių
Minėtų vienkartinių gaminių draudimas ir privalomas ženklinimas – tai tik pirmieji žingsniai mažinant aplinkos taršą plastiku. Direktyvoje numatyta ir daugiau pokyčių. Anot I.Budraitės, ateityje bus keičiami plastikinių butelių projektavimo reikalavimai, pradėtos taikyti didesnės gamintojo atsakomybės priemonės, didinamas perdirbimui surenkamų plastikinių butelių procentas bei įvedami reikalavimai jų sudėtyje naudoti daugiau perdirbto plastiko žaliavos.
ES šalys taip pat privalės imtis kitų priemonių, kad sumažintų plastikinių gaminių, kuriems nėra alternatyvos, naudojimą ir informuoti Europos Komisiją apie pasiektą pažangą.
„Vasarą įsigaliojusiomis nuostatomis žengiami pirmieji žingsniai skirti nors ir smulkių, bet „žemai kabančių vaisių“ nuraškymui, t.y. tų sprendimų, kuriuos jau dabar nesunku įgyvendinti, realizavimui. Kitais žingsniais, kurie kompleksiškai susiję ir su kitais ES Žaliojo kurso veiksmais, siunčiamas aiškus signalas gamintojams – nebebus užsimerkiama prieš jų atsakomybę už visą gaminio gyvavimo ciklą nuo pagaminimo iki sutvarkymo.
Kitaip tariant, į plastiko kainą bus įskaičiuoti ir su jo tarša susiję kaštai. Ši našta kris nebe ant vartotojo ar viešojo sektoriaus, o pirminio sprendimo – ką, iš ko ir kaip gaminti – priėmėjo pečių.
Visgi stipriausiai rinką purtys reglamentavimo ir paklausos pokyčių derinys. Jau dabar inovatyvūs gamintojai kuria aplinkai draugiškas vienkartinio plastiko alternatyvas. Kuo dažniau vartotojai jas rinksis ir kuo greičiau keisime įpročius į daugkartinį daiktų panaudojimą, tuo sparčiau realiai mažinsime plastiko taršą“, – sako I. Budraitė.
Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ES Vienkartinio plastiko direktyvos taikymas leis sutaupyti 2,6 mln. tonų CO2 ekvivalento ir išvengti žalos aplinkai lygios 11 mlrd. EUR.
