Paskutinę praėjusių metų dieną viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo įvykis, kai į Danės upę išsiliejo pavojingos cheminės medžiagos. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet prognozavo, kad gamtai padaryta žala gali siekti apie 35 tūkst. eurų.
Išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime jis teigė, kad „teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurią aplinkosaugininkai apskaičiuos ir įvardys surinkę visus reikalingus duomenis“.
Ir nors socialiniuose tinkluose aplinkosaugos aktyvistų grupėse diskutuota dėl padarytos žalos adekvatumo, šis atvejis į rekordinius nepretenduoja.
Didžiausia ekologinė katastrofa – neįvertinta
Iki šiol didžiausia Lietuvos ekologine katastrofa laikomas incidentas įvyko prieš pat nepriklausomybės atkūrimą.
1989 m. tuometinės „Azoto“ gamyklos (dabar – „Achema“) teritorijoje išsiliejo tūkstančiai tonų amoniako ir užsidegė amofoso trąšų sandėlis.
Tragedija pareikalavo septynių žmonių gyvybių, nukentėjo dar tūkstančiai aplinkinių miestų gyventojų. Tačiau tuomet katastrofos padaryta žala gamtai nebuvo įvertinta.
Tuo tarpu rekordinis apskaičiuotos žalos atvejis buvo užfiksuotas prieš daugiau nei trejus metus. 2018 m. aplinkos užteršimo naftos produktais Šilutės rajone žala gamtai įvertinta 55 mln. eurų. Tuomet pavojingomis atliekomis buvo užteršta beveik 8 tūkst. kv. m ploto teritorija.
Prieš dvejus metus nuskambėjusio „Grigeo Klaipėda“ atveju, Aplinkos apsaugos departamentas pateikė ieškinį dėl 48 mln. eurų. Kitas rezonansą sukėlęs incidentas – gaisras „Ekologistikos“ padangų saugykloje, įvertintas 5,5 mln. eurų suma. Dėl visų šių atvejų vyksta procesai teismuose.
Trečioje vietoje yra 2018 m. statybinių medžiagų užkasimu apkaltinta Vilkaviškio įmonė „Gintrėja“, kuriai pateiktas 33 mln. eurų ieškinys. Tiesa, jis įmonei pritaikius aplinkos atkūrimo priemones už 100 tūkst. eurų, buvo sumažintas iki 16 mln. eurų.
Kiti rekordiniai atvejai: 2021 m. Vilniaus mieste aptiktos 10 tūkst. tonų asbesto – aplinkosaugininkų nustatyta žala gamtai 30 mln. eurų, jau minėtas 2019 m. gaisras „Ekologistika“ teritorijoje – 5,5 mln. eurų, 2002 m. gaisras „Egapiris“ padangų saugojimo aikštelėje – 5,8 mln. eurų, 2017 m. „Kauno vandenų“ leistos nuotekos į Nemuną – 4,6 mln. eurų, 2015 m. „Jukneda“ neteisėtai laikytos pavojingos atliekos – 3 mln. eurų, 2009 m. iš „Orlen Lietuva“ vamzdyno išsilieję naftos produktai – 2,8 mln. eurų, 2000 m. Vaidotų geležinkelio stotyje iš cisternų išsiliejusi nafta – 2,32 mln. eurų.
Teisme – sumos mažesnės
Nors daugumos įvykių žalą aplinkosaugininkai įvertino milijonais eurų, išsamiai ištyrę incidentus, teismai pradines sumas yra linkę keisti.
Pavyzdžiui, 2002 m. „Egapris“ padangų saugojimo aikštelėje kilusio gaisro metu sudegė daugiau nei 3 tūkst. saugotų senų padangų. Šią žalą aplinkosaugininkai įvertino net 5,8 mln. eurų. Tačiau teismas bankrutuojančiai įmonei paskyrė tik 290 tūkst. eurų baudą.
Kartais žalos kompensacijos suma sumažėja ir gamtosaugininkams patikslinus patį ieškinį – taip nutiko įmonės „Gintrėja“ atveju. 2018 m. nustačius, jog Vilkaviškio įmonė laukuose laikė užkastas beveik 8 tūkst. tonų statybinių atliekų, aplinkosaugininkai žalą gamtai įvertino 33 mln. eurų. Tačiau pritaikius aplinkos atkūrimo priemones, nekainavusias nė 100 tūkst. eurų, vėliau ši suma sumažėjo beveik perpus – iki 16 mln. eurų.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai teismas priima priešingą sprendimą – priteisia didesnę sumą nei prašė aplinkosaugininkai. Atliekų surinkimu, vežimu, sandėliavimu besivertusi Kauno rajono įmonė „Jukneda“ 2014-2015 m. be leidimo buvusiose fermose laikė daugiau nei 360 tonų pavojingų atliekų. Gamtai padaryta žala buvo įvertinta 3 mln. eurų, tačiau Kauno apygardos teismas žalą įvertino daugiau nei 6 mln. eurų.
Žalos apskaičiavimo metodika – neaiški
Daugėjant žalos gamtai incidentų, klausimai dėl žalos apskaičiavimo kyla ir tyrimus atliekančioms ikiteisminio tyrimo institucijoms.
Generalinės prokuratūros parengtoje ikiteisminių tyrimų ir teismų dėl nusikaltimų veiklų aplinkai apžvalgoje teigiama, kad šios kategorijos bylose tebėra sudėtinga įvertinti ir pagrįsti didelės žalos ar kitų sunkių padarinių aplinkai faktą.
„Aplinkai padarytos žalos materiali išraiška skaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas, tačiau kvalifikuojant nusikalstamas veikas, būtina nustatyti, kaip pagal metodiką paskaičiuota žala pasireiškia konkretiems gamtos elementams, ir įrodyti, kad dėl nusikalstamos veikos neigiamas poveikis yra reikšmingas. Teisės aktuose nėra konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti neigiamų padarinių aplinkos elementams mastą“, – skelbiama dokumente.
Gamtosaugininkai žalos dydžiui apskaičiuoti šiuo metu taiko 2002 metais patvirtintą metodiką, kurioje žalos dydis apskaičiuojamas taikant nustatytas formules. Tuo tarpu taršos bylose teismai remiasi ir Europos Sąjungos direktyvomis, kuriose prioritetas teikiamas žalos atlyginimui natūra, o ne piniginėms sankcijoms. Ekspertų vertinimu, toks neatitikimas gali lemti skirtumus, kurie išryškėja teisminių procesų metu.
